Nesu kažkuo ypatingas, esu lygiai toks pats kaip tu, tiesiog niekad nenorėjau dirbti eilinio darbo visą gyvenimą dėl menkos algos. Visuomet maniau kad tai gyvenimo švaistymas. Aš norėjau būti LAISVU ŽMOGUMI. Tikiu, kad giliai širdyje visi to nori, tačiau ne visi drįsta imtis pokyčių. Tikiu, kad ir tu to nori, tačiau visuomenė, tėvai, žiniasklaida, ar bet kokie kiti šaltiniai, tau dar nuo vaikystės įkalė į galvą visai kitokį požiūrį. Jie įkalė, kad turi pasirinkti savo specialybę, gerai baigti mokslus ir gauti darbą, kurį dirbsi visą gyvenimą penkias dienas per savaitę.
Dabar ne sovietų, kad toliau paisytume tokią santvarką. Dabar gali gulėdamas lovoje prie kompiuterio uždirbti didesnius pinigus, nei kiekvieną dieną ardamas įprastame darbe. Darbas namuose ar bent papildomas uždarbis yra prieinamas kiekvienam.
Plačiau apie mane
Vaikystėje, kai man dar nebuvo praplautos smegenys, aš nuolatos svajodavau, kaip keliausiu po pasaulį, koks nuostabus ir jaudinantis bus mano gyvenimas. Tačiau visuomenė turėjo kitą planą. Planą, kurio siekiama, kad laikytųsi visi žmonės. Į šį planą įeina įėjimas į darželį, mokyklą, universitetą, kuriame gauni diplomą (kurio vertė šiais laikais yra nulinė), susirandi darbą, kurį dirbi iki 60 metų, kad galėtum susimokėti mokesčius, šiek tiek atsipalaiduoji savaitgaliais, tačiau kada pagaliau gali pradėti gyventi? Sulaukęs 60-ies metų ir išėjęs į pensiją? Taip, tuo metu tu jau esi laisvas žmogus ir pagaliau gali daryti ką panorėjęs, tačiau būsi toks senas ir nuvargęs, kad galiausiai tave po poros metų ištiks infarktas, ir užversi kanopas nespėjęs pasimėgauti gyvenimu. AR TOKS IR TURĖTŲ BŪTI GYVENIMAS?
Ilgai laikiausi šio plano, tačiau po mokslų atsiradus galimybei išvažiavau į Angliją padirbėti. Maniau, kad bent taip pamatysiu pasaulio ir uždirbsiu daugiau pinigų, kaip ir kiti emigrantai. Per metus, kol dirbau Anglijoje prastus emigrantų darbus, jaučiausi visiškai pažemintas. Atrodė, kad esu žemiausiame savo taške. Nors tuo tarpu kiti emigrantai, džiaugėsi galėdami šiek tiek daugiau uždirbti nei Lietuvoje, net jei tas džiugesys buvo išreiškiamas savaitgaliais prisigeriant. Tai irgi nebuvo gyvenimas, kurio aš norėjau, todėl prižadėjau sau, kad daugiau niekada niekam nedirbsiu, tiktai sau.
Grįžęs į Lietuvą įstojau studijuoti tikėdamasis įgauti išminties, tačiau nuolatos skaitinėdavau ir mėgindavau uždarbio internete galimybes. Deja, dauguma tų būdų buvo apgavystės, dėl kurių praradau visas santaupas uždirbtas Anglijoje. Aš palūžau, ir netgi pradėjau ieškoti įprasto darbo. Tačiau žinojau, kad tokio darbo ilgai neištversiu, o pažadas nuolatos kirbėjo mano atmintyje.
Tais metais įvyko lūžis. Beveik neturėdamas pinigų, valgiau kruopas, niekur neidavau iš namų, išsiskyriau su mergina, tačiau toliau neišsižadėjau savo svajonės – kai tik turėdavau laisvą minutę, skaitydavau ir mėgindavau įvairiausius uždarbio internete būdus. Neturėjau kitos išeities, privalėjau kaip nors išgyventi.
Išbandžiau daugybę būdų, ir pagaliau susikūriau kelis pasyvių pajamų šaltinius, kurie pradėjo man nešti pinigus miegant. Tuo metu mano psichologinė būsena pasikeitė šimtu procentu – pagaliau pradėjau jaustis laisvas. Pagaliau pradėjau jaustis laimingas.
Žinau, kad dauguma teigia, jog laimės nenusipirksi, tačiau aš manau, kad šis posakis galioja tik tuomet kai visą gyvenimą dirbi nemėgstamą darbą. Kai pasyvių pajamų šaltinių dėka turi daugybę laisvo laiko, pinigai tampa nuostabiu laimės įrankiu. Taip, pinigai neatneša laimės, tačiau laimę atneša laisvės/ramybės jausmas, kurį jie suteikia, ir potyriai, kuriuos gali patirti, kai nestokoji pinigų.
Net jeigu tau pinigai ir neatneš laimės, susikūręs pasyvių pajamų šaltinius, turėsi pakankamai laiko, kurį galėsi skirti mėgiamoms veikloms, kurios iš tikrųjų tau neš laimę.
Išmėgink mano uždarbio būdus iš kurių pelningiausi yra Forex prekyba ir uždarbis iš ruletės, ir pats susikurk savo svajonių gyvenimą. Darbas internetu įmanomas kiekvienam.
Tu taip pat neprivalai dirbti nuobodaus darbo penkias dienas per savaitę. Gali uždirbti pinigus internetu ir mėgautis gyvenimu kiekvieną dieną.
