KONKURENCINGI INVESTICINIŲ FONDŲ MOKESČIAI LIETUVOJE

Su kolegomis vieną vakarą diskutavom apie tai kokie mokesčiai investuotojui, kuris investuoja į Lietuvoje platinamus fondus būtų konkurencingi. Kadangi nepriėjom vieningos išvados, tai nusprendžiau šiek tiek daugiau pasigilinti į tai, nes būtent mokesčiai arba tai kiek investuotojas atiduoda valdytojui už darbą labai dažnai  nemažai koreguoja galutinį rezultatą.

Pagal NASDAQ OMX Baltic duomenis Lietuvoje galima įsigyti 123 fondų vienetų, iš jų 79 akcijų fondai, 16 obligacijų fondai, 12 fondų fondai, 5 pinigų rinkos fondai, 4 nekilnojamo turto fondai, 4 mišrūs fondai ir 3 alternatyvūs fondai, pakankamai nemažas pasirinkimas. Praktiškai visi platinami fondai turi pirkimo ir pardavimo vienkartinius mokesčius, valdymo mokestį ir kai kurie sėkmės, kuris taikomas aplenkus indeksą arba viršijus jį fondo prospekte nustatyta grąža. Kadangi visuose fondo prospektuose rekomenduojama investicijas laikyti mažiausiai 5 metus, tai laikantis tokios prielaidos pirkimo / pardavimo mokestį suskaldžiau į 5 dalis taip padalijant kasmet.

Suvedus 123 fondų duomenis gaunam tokią lentelę:

Fondų mokesčiai per metus
Akcijų Obligacijų Pinigų rinkos Fondų fondai Alternatyvūs
Max 3,50% 1,40% 0,80% 1,89% 3,40%
Min 1,40% 0,65% 0,55% 1,50% 2,14%
Vidurkis 2,32% 0,92% 0,65% 1,71% 2,63%

Pagal šią lentelę galim matyti, jog investuotojas siekiantis investuoti į akcijų fondą renkantis turėtų ieškoti fondų, kuris būtų bent konkurencingas mokesčių atžvilgiu t.y fondo mokesčiai per 5 metus turėtų būti ne didesni už Lietuvos akcijų fondų vidurkį t.y 2,32%.

Nuo 1991 m. iki 2011 m. remiantis DJIA rinkos vidutinė grąža buvo 9,4% (su dividendais). Tarkim, jog dviejų fondų investicinė grąža buvo lygi būtent DJIA vidurkiui. Grafiškai fondų mokesčių įtaką 10 000 per paskutinius 20 metų atrodytų taip:

Fondų mokesčių įtaka investicijų grąžai 1991 – 2011 laikotrapiu

Taigi esant 1,9% mažesniems mokesčiams per paskutinius metus mūsų investicijų suma būtų didesnė  15 138 (46609,6 – 31471,6).

Kaip mano patirtis rodo, rinkoje labai daug panašių struktūrinių produktų, kurių investicinė grąža skiriasi keliomis dešimtosiomis procento ir galutiniame rezultate didesnė įtaką lemia kasmet renkami mokesčiai. Tas pats tinka ir aktyviai prekiaujant biržoje, kai vienas brokeris grąžina dalį komisinių, o kitas ne. Viskas priklauso nuo valdytojų požiūrio ir žinoma rezultatų.