OBLIGACIJŲ IR JŲ RIZIKOS PREMIJŲ (CDS) SANDORIAI NURĖŽĘ MILIJARDUS INVESTICINIAMS BANKAMS

Senais gerais laikais, kada likvidumas liejosi laisvai, bankai ir brokeriai tiek instituciniams klientams, tiek privatiems suteikdavo milžiniškus svertus, kai kuriems instrumentams iki 1:500.  Būtent tada kas turėjo priėjimus prie obligacijų ir CDS naudojosi lengvais pinigais arba aš tai pavadinčiau pinigais “iš oro”. Kas yra obligacijos visiems aišku, šiek tiek apie CDS (angl. Credit Default Swaps). Tai išvestinė finansinė priemonė, kuri naudojama apsidrausti nuo obligacijos leidėjo įsipareigojimų nevykdymo. PVZ jei CDS lygus 123, tai norint apsidrausti nuo nemokumo reiks sumokėti 1,23% rizikos premiją per metus.

Ivesticinių bankų išdykėlių prekiautojų išdaigos pasirodė dar 2009 metais. Tada visiems puikiai žinomas Boaz Weinstein, žinomas kredito spekuliantas bei kredito prekybos skyriaus vadovas Deutsche banke informavo, jog bankas nuo tokios spekuliacijos turi 1 mlrd. $ nuostolių. Po to sekė Ken Griffin turintis -50%, John Thain sumažino kapitalą 10 mlrd. $. Na ir visai neseniai Bruno Iksil JPMorgan’ui išėmė 2 mlrd. $. Visi šie nuostoliai iš tos pačios serijos: neigiami bazinių punktų  sandoriai.

Apie tai rašė ir Bloomberg. Apie šią prekybos strategiją yra išleista ir knyga.

Kas yra bazinių punktų skirtumo sandoris?

Jeigu obligacija prekiaujama pigiau nei CDS, tai nusipirkus obligaciją ir jos apsaugą CDS, sandoris “užrakinamas”. Kitaip tariant, jei yra 5 metų obligacija rinkoje prekiaujama su 400 bps (baziniai punktai) skirtumu tarp pirkėjo ir pardavėjo, o jos 5 metų CDS  380 bps.  Tai leidžia turėti saugius 20 bps, o jei dar dar pasinaudojama pvz 25x svertu, per metus 5% garantuotų pajamų. Todėl ir vadinama “nerizikingu” sandoriu,  nes tau visiškai nesvarbu kas vyksta aplink, jei obligacijos savininkas bankrutuoja, tai ką tu prarandi gali susigrąžinti parduodamas CDS poziciją.

Kodėl jis vadinamas neigiamu bazinių punktų sandoriu?

Tai vadinama dėl bazinių punktų skirtumo tarp CDS pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo ir obligacijos pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo (angl. CDS spread – Bond spread). Šis skirtumas yra neigimas, kai CDS  pirkimo/pardavimo skirtumas žemesnis negu obligacijos. Tai reiškia, jog obligacija yra pigesnė negu CDS, tad apdraudus riziką tu lieki su teigiama grąža.

Neigiamo bazinio punkto sandorio istorija

Žemiau paveikslas, kuriame matyti obligacijų – CDS kitimas 2005 – 2010 m. laikotarpiu:

Kas lemia bazinius punktus?

  • CDO (angl. Collateralized debt obligation) leidimas: didelių CDO leidimas reiškia, jog buvo tokia pat didelė klientų paklausa parduoti CDS. Iš to seka, jog CDS pirkimo/pardavimo kainų skirtumas reliatyvus obligacijoms;
  • Obligacijų leidimas: didelis leidimas lemia obligacijų pirkimo/pardavimo kainos skirtumą;
  • Svertinės sąskaitos: įvairūs fondai, kurie skolinasi virš Libor’o supranta, jog daug naudingiau yra parduoti CDS negu pirkti obligacijas;
  • Repo sandoriai: nuostoliai atsirado dėl neigiamų bazinių punktų skirtumo sandorių, tačiau gali būti ir teigiami (parduodant obligacijas or CDS). Tačiau su jais daug sunkiau, nes sunku pasiskolinti obligacijas norint jas “shortinti”.

Obligacijos-CDS bazinių punktų skaičiavimas

Bazinių punktų tarp obligacijos ir CDS apibrėžimas labai papratas: CDS pirkimo/pardavimo kainos skirtumas mažesnis palyginus su obligacijų. Tačiau CDS skirtumas baziniais punktais puikiai matomas rinkoje, o su obligacijomis sunkiau. Problema, jog obligacijų skirtumus galima pasirinkti iš daugelio variantų.

Norint taikyti šią prekybos strategiją būtina obligacijoms parinkti tinkamą CDS, abu šie finansiniai instrumentai turėtų atitikti šias sąlygas:

  • Turėtų judėti tą pačia kryptimi;
  • Turėtų būti atsižvelgiama į bankroto tikimybę;
  • Turėtų būti įtraukiamas į portfelį dėl laukiamo atsigavimo.

Labai nekonkretu, taip? Ištikrųjų kol nėra aišku kaip šis pirkimo/pardavimo kainos skirtumas atsiranda, jis tiesiog yra sukurimas. Kelių didesnių brokerinių arba dilerių tam pakanka.

Kas pasikeitė?

  • Žemesnis svertas: 2008 m. ribotos rizikos fondai (hedge funds) turėjo galimybę neigiamų punktų sandoryje naudoti svertą iki x25. Vis kas gerai kol vieną dieną nepaskambina pagrindinis tavo pagrindinis brokeris ir nepraneša, jog nuo šiol turi tik 5x svertą. Taigi, turi rinktis: arba uždarai poziciją ir pasiimi grynus, arba apkarpai poziciją. Dauguma fondų pasirinko antrą variantą.
  • Finansavimo kaštai: 2008 m. finansiniai kaštai buvo lygus Libor’ui. Šiandien Libor’as +100 tokius sandorius daro mažiau ekonomiškai naudingus.
  • Išpirkimai: ribotos rizikos fondai susiduriantys su išpirkimais privalo apkarpyti labiausiai likvidumu pertekusias grynųjų pozicijas… įskaitant ir aukšto reitingo obligacijas, kurios buvo naudojamos kartu  su CDS.

Ko galim pasimokyti? Tikriausiai to, jog jeigu tavo strategija priklausoma nuo didelio sverto ir didelio likvidumo, tai pagalvok prieš tai devynis kartus ir tik tada kirpk. Jei dar norėsis kirpt.