AKTYVŲ TARPUSAVIO RYŠYS (angl. correlation) – GALINGAS ĮRANKIS PORTFELYJE

Investuojantys ilguoju laikotarpiu manau ne kartą yra sau  uždavę  klausimą: koks turėtų būti mano investicinis porfelis, kuris puikiai veiktų bet kokioje finansinėje aplinkoje ir būtų šiek tiek išskirtinis? Investavimo strategijų ir tuo labiau būdų kaip sudaryti inv. portfelį yra labai daug. Šiame straipsnyje aprašau metodą paremtą portfelio aktyvų nepriklausomybe.

Priklausomybės pagrindai

Finansinių aktyvų priklausomybė (angl. Correlation) investavime yra dviejų ar daugiau skirtingų finansinių instrumentų tarpusavio ryšys ir priklausomybė. Priklausomybės rodiklis išreiškiamas kiekybiškai t.y nuo -1 iki +1. Labai stiprus (+1) priklausomybės koeficientas mums informuoja apie labai stiprų aktyvų ryšį t.y visi portfelio aktyvai juda ta pačia kryptimi. Tai gali būti tos pačios verslo šakos įmonių akcijos, kurios pasižymi stipria priklausomybe. Esant tokiai priklausomybei investuotojas yra patenkintas ir besišypsantis iki ausų kai rinkos kyla, tačiau rinkoms krentant ta šypsena greitai dingsta, nes aktyvai juda ta pačia kryptimi. Esant 0 reikšmei, tai mums rodo jog tarp portfelio aktyvų neegzistuoja joks tarpusavio ryšys. Portfelis turintis -1tarpusavio ryšį rodo, jog visi jo finansiniai aktyvai juda absoliučiai priešinga kryptimi. Tokia aktyvų priklausomybė daugiau egzistuoja teoriškai, kadangi bent jau man dar neteko rasti aktyvų, kurių tarpusavio ryšys būtų absoliučiai neigiamas. Rinkoje galima rasti nemažai finansinių aktyvų derinių, kurie turi labai stiprią neigiamą priklausomybę. Euro ir JAV dolerio bei JAV dolerio ir Šveicarijos franko valiutų porelė viena populiariausių tiems, kurie ieško neigiamos priklausomybės aktyvų. Šių dviejų valiutų priklausomybė ilguoju laikotarpiu būna mažesnė nei -0,85. O ar žinote kas yra likę 0,15? Galbūt apie tai kitame straipsnyje.

Šiame straipsnyje rašau apie finansinių aktyvų neutralią (0) priklausomybę ir jos svarbą kiekvieno investuotojo portfeliui. Kada du ar daugiau finansinių aktyvų tarpusavyje pasižymi neutralia priklausomybe, tai idealus investicinis portfelis. Idealus, nes portfelio kintamumas (angl. Volatility) yra sumažintas bei tikimasi tokio pat pelningumo.

Problemos ir svarba

Kaip jau  minėjau teorija ne visada artima praktikai. Pratikoje nerasime finansinių aktyvų kombinacijų, kurios turėtų absoliučiai teigiamas arba neigiamas reikšmes. Priklauomybė bus tarp šių reikšmių. Tikslas yra turėti kiek įmanoma mažesnę portfelio aktyvų priklausomybę. Dėl mažesnės rizikos miegame ramiau.

Dar viena problema: priklausomybės nuolat kinta. Tikriausiai žinote frazę, kurią galima pamatyti kiekvieno fondo prospekte, kurią pasakys kiekvienas konsultantas kiekviename banke: „Praeities grąža negarantuoja ateities rezultatų“. Tai tinka ir aktyvų priklausomybėms. Šiandien pasaulis stipriai tarpusavyje susijęs, tad investicijų deriniai, kurie turėjo žemą tarpusavio priklausomybę prieš dešimt metų, šiandien turi stipresnį ryšį. Tai priežastis dėl kurios tapo sunkiau suformuoti aukštesnės grąžos ir rizikos santykio portfelius remiantis finansinių aktyvų tarpusavio priklausomybe portfelyje. Tačiau viskas įmanoma.Viena svarbiausių turto klasių yra grynieji pinigai arba pinigų rinkos priemonės. Pastarosios pasižymi neutralia koreliacija su kitomis turto klasėmis, o tai padeda išsaugoti kapitalą rinkoms krentant. Galite manimi netikėti, tačiau supratimas portfelio aktyvų tarpusavio ryšio gali turėti ryškų grąžos skirtumą pabaigoje. Tarkime, jog mūsų pastangos sukuria papildomą 1 proc. grąžos per metus, tad valdant 100 tūkst. litų portfelį per 30 metų tas vargšas vienas procentas mums sukaups papildomus 146 tūkst. litų grąžos.Viršūnė pasiekiama mažais žingsneliais. Sugebėjimas portfelyje pritaikyti reikiamą metodą ir sumažinus riziką padidinti grąžą – svarbiausi sėkmingo portfelio valdymo ir investavimo aspektai. Ryšio pritaikymas finansuose gali padėti tai pasiekti.

Rizika ir vedliai

Šiandien didžiausias pasaulyje ribotos rizikos (angl. Hedge) investicinis fondas – Bridgewater Associates. Ten dirbantys tiesiog pamišę dėl įvairių ekonominių veiksnių ir finansinių aktyvų tarpusavio ryšio. Vienoje konferencijoje šio fondo įkūrėjas ir vadovas Ray Dalio yra pasakęs auksinius žodžius:„Daug svarbiau yra tinkamai subalansuoti ir išskaidyti nei bet kokios lažybos, kurios prieš kitų investuotojų veiksmus.“ Įsivaizduokim investuotoją, kuris savo investiciniame portfelyje laiko 15 skirtingų tarpusavyje nepriklausomų finansinių aktyvų. Kiekvieno aktyvo tikėtina metinis uždarbis yra 3 proc. esant 10 proc. svyravimams. Jeigu investuotojas laiko tik du tarpusavyje nepriklausomus aktyvus, kurie pasižymi minėtais parametrais, tai jo svyravimai sumažėja 29 proc. t.y nuo 10 proc. iki 7,1 proc. svyravimo. Laikant portfelyje 15 aktyvų kitamumas sumažėja iki 2,6 proc. arba 80 proc.! Grąža didesnė nei rizika.Tai statistikos pagrindas, kai su tokiu pačiu kintamumu tarpusavyje nesusiję finansinių aktyvų kitamumas mažėja jų skaičiaus kvadratine šaknimi.

Pagrindinė problema naudojant aktyvų tarpusavio priklausomybes rizikos valdymą yra galimybė netinkamai ją įvertinti t.y tai kas manote turėtų tarpusavyje neturėti ryšio gali ne visai būti tiesa. Dažniausiai netinkamai vertinama todėl, kad tarpusavio priklausomybė matuojama analizuojant praeities duomenis ir tuo remiamasi ateityje. Sustingti laike nėra gerai ne tik investavime. Įmanoma modeliuoti galimas priklausomybes ateityje analizuojant ir modeliuojant istorinius duomenis fundamentalia analize. Būtent Bringewater Associates taip ir dirba. Pradedančiajam investuotojui tai nėra pasiekiama dėl daugelio priežasčių, pradedant žinių ir baigiant programinės įrangos trūkumų. Tačiau viskas įmanoma, kai labai nori.

Rinkoje galime rasti labai labai daug įvairių finansinių aktyvų kombinacijų, kurios tarpusavyje neturės jokio ryšio, tačiau tokio portfelio ateitis vistiek nėra garantuota. Esmė yra portfelyje atsirinkti mūsų nuomone galimus rinkos vedlius t.y tai kas rinkoje nepakankamai įvertinta ir aplink pasirinktus vedlius suformuoti kitus aktyvus, kurie portfelyje būtų nepriklausomi. Dar geriau yra sudaryti portfelį vien tik iš vedlių, tenkinant tą pačią sąlygą. Svarbiausia yra nepalyginti tarpusavyje aktyvus kiekybiškai, tačiau suformuoti atsižvelgiant į rinkos vedlius.

Nepriklausomybės matematika

Yra ir daugiau problemų, nepaisant nepriekaištungų skaičiavimų. Tarkime investuotojas žaidžia su moneta. Iškritus herbui jis laimi 13 proc., skaičiui – praranda 7 proc. portfelio. Šiuo žaidimu tikimasi 3 proc. grąžos esant 10 proc. kintamumui. Jeigu investuotojas mes vieną kartą monetą, tikybė laimėti ir pralaimėti lygi 50 proc. Jeigu jis mes monetą 15 kartų ir dėl to manote, jog patirti nuostolius tikimybė mažėja 13 proc. Deja, klystate. Aktyvų tarpusavio priklausomybė parodo kas vyksta su portfelio kintamumu, tačiau nebūtinai tai kas susiję su rizika.

Tarpusavio ryšiai yra tik poriniai. Kada visi aktyvai yra tarpusavyje nesusiję, mes žinome, jog jei pasirinksime du, tikimybė jog patirsime 7 proc. nuostolį lygi ¼. Tokia pat tikimybė 13 proc. pelnui bei ½, jog vienas aktyvas bus pelningas, kitas – nuostolingas. Žinodami, jog pora aktyvų yra tarpusavyje nepriklausomi pasako mums labai mažai apie tai kaip pasirodys 15 aktyvų investiciniame portfelyje. Būtent todėl svarbu išsirinkti rinkos „vedlius“. Tai svarbiausia. Tarkime, investuotojas mano, jog obligacijos neturi perpektyvų (jo nuomone tai rinkos vedlys) ir derėtų jų saugotis, bet juk egzistuoja tikimybė suklysti. Tad investuojas formuoja portfelį prieš obligacijas, tačiau deda ir kitus aktyvus, kurie jei nutiks priešingai nei jis tikisi – suteiks jam užuovėją.

Ši straipsnio dalis bus šiek tiek matematinė, tačiau tai svarbu suvokti. Įsivaizduokim, jog yra dvi tikimybės: ekonomika sparčiai plėtojasi ir devyni iš penkiolikos aktyvų yra sėkmingi. Antra tikimybė kai ekonomika priešinga. Tokiu atveju sėkmingi tik penki aktyvai iš penkiolikos. Taigi tikimybė gerai ekonomikai yra 5/8, o blogos ekonomikos 3/8. Tikėtinas sėkmingų aktyvų skaičių yra 7,5=(5/8)*9 + (3/8)*5 = 60/8). Esant 7,5 sėkmingo aktyvo poreikiui reikalaujama 50 proc. sėkmių, kad portfelis augtų. Jeigu ekonomika geros formos, tikimybė, jog mūsų finansinis aktyvas bus sėkmingas lygi 8/14. Jeigu ekonomika turi problemų, sėkmės tikimybė lygi 4/14. Besąlyginė tikimybė, jog bet kuris finansinis instrumentas bus sėkmingas yra lygi: (3/4)*8/14 + (1/4)*4/14 = 28/56 = ½! Ir tai puikiai parodo ką ištikrųjų reiškia „nepriklausomi“ aktyvai: kiekvieno finansinio aktyvo tikimybė laimėti yra tokia pati, nesvarbu, kad mes žinome kitas tikimybes. Neišsigąskit. Problema, jog tokiame portfelyje buvo pasirinktas vienas vedlys. Tarkime investuotojas tiki aukso sėkme ir siekdamas sumažinti svyravimus prie aukso prideda kitus finansinius instrumentus, kurie tarpusavyje nepriklausomi.
Visai tai gali pasirodyti per daug techniška ir nesvarbu realiame investavime. Niekas negali būti toli nuo tiesos. Labai lengva rasti nepriklausomus aktyvus ar jų derinius, šimtus jų. Galit paimti bet kurią akciją, ją parduoti (angl. Short) ir nusipirkti įmonės verslo šakos indeksą. Rezultatas bus panašus į nepriklausomų aktyvų ryšį, tačiau tokio „portfelio“ pabaiga gali būti tokia pati kaip ir investavus į vieną aktyvą.

Daug būdų tai paaiškinti yra  skaičiais, bet aš pabandysiu tai paaiškinti kiek įmanoma paprastesniais pavyzdžiais. Tarkim visi finansiniai aktyvai portfelyje yra 15 – a obligacijų, kurias renkuosi iš 100 obligacijų. Šios kainuoja 100 litų ir moka kiekvieną ketvirtį vieną litą palūkanų. Išperkant obligacijas už jas mokama 101 litas. Obligacijos išmokės tris ketvirčius palūkanas, tačiau gali bankrutuoti leidėjui nesugebėjus jų refinansuoti. Šio įvykio tikimybė 1:101 kiekvienai obligacijai bei bankrotai nėra tarpusavyje susiję.

Tikėtina kiekvienos obligacijos grąža: (100/101)*4  – (1/101)*97 = $303/101 = 3 litai. Standartinis nuokrypis arba kitamumas lygus 10 litų. Kadangi obligacijos nėra tarpusavyje susijusios, tikimybė dviejų obligacijų bankrotų yra 1:10201 = (1:101*101). Daugumai tokia dviejų aktyvų bankroto tikimybė gali atrodyti nereikšminga.
Įsivaizduokit, jog turiu skrybėlę, kurioje 10,201 popierinių lapelių. Ant kai kurių lapelių parašyti obligacijų pavadinimai. Viskas ką žinau tai, jog bankrotai tarpusavyje neturi ryšio. Yra labai daug būtų kaip užrašyti vardus norint įgyvendinti šias sąlygas.
Pavyzdžiui, aš galiu visas obligacijas užrašyti viename lapelyje arba užrašyti atskirai. Antruoju atveju palikdamas, jog obligacija bankrotui turi 1:10,201 tikimybę. Tai maža tikimybė, tačiau vieną dieną tai vistiek gali mus pagauti. Kad visos mano pasirinktos 15 – a obligacijų gali bankrutuoti tikimybė lygi vienas prie 101 pakelta 15-uoju laipsniu. Ir tie kurie sakys, jog tai buvo neįmanoma greičiausiai ne taip supranta priklausomybes. Nepriklausomi aktyvai negarantuoja, jog jie tarpusavyje neturės įvykių tęstinumo. Investuojas turėjo 15 tarpusavyje nesusijusių obligacijų, tačiau tik vieną vedlį.

Privalome iškelti sau klausimą: kiek rinkos vedlių gali būti rinkoje, kuriose galiu racionaliai išskaidyti riziką portfelyje? Tikslaus atsakymo aš nežinau, tačiau kaip Ray Dalio teigia tai gali būti 15 vedlių. Šiuos vedlius gali sudaryti trys grupės. Pirmojoje vedliai, kurie prieinami kiekvienam investuotojui turintys žemus kaštus, lengvai įsigijami ir paprastai valdomi. Antroji grupė – instrumentai skirti profesionalams, kurie turi ribotą priėjimą paprastam investuotojui. Trečiojoje grupėje turi būti pažangios ribotos rizikos fondų strategijos. Penkioliką vedlių nereiškia, jog turite investuoti tik į 15 finansinių instrumentų.

Tarpusavio ryšys praktikoje

Tarkime, jog du investuotojai sudarė du portfelius, kurių vedliu pasirinko auksą. Kadangi tai jų pasirinktas vedlys ir tiki jo ateitimi jam skyrė 30 proc. savo investicijų, o kitiems finansiniams instrumentams skyrė po lygiai. Pirmojo ir antrojo portfelio aktyvus bei sudėtį galite pamatyti 1 lent.:

A PORTFELIO SUDĖTIS B PORTFELIO SUDĖTIS
IAU 30% IAU 30%
VWO 5,83% SIL 5%
EEMV 5,83% DBV 5%
SIVR 5,83% IXP 5%
HYG 5,83% GNR 5%
PCY 5,83% CU 5%
TLT 5,83% COPX 5%
IEI 5,83% SLX 5%
SPY 5,83% GEX 5%
SHY 5,83% IXC 5%
SHV 5,83% LIT 5%
GVI 5,87% JXI 5%
IGE 5%
NLR 5%
PSAU 5%
Tarpusavio ryšys 0,0912 0,6676

1 lentelė. A ir B portfelio sudėtis bei tarpusavio ryšys.

Vienintelis kriterijus sudarinėjant šiuos portfelius buvo A portfelyje panaudoti praeities tarpusavio ryšį ir patenkinti aukso kaip vedlio rolę. Portfelių dinamiką iliustruoja 1 pav.:

Untitled

1 pav. A ir B portfelių vertės dinamika esant skirtingam tarpusavio ryšiui ir vienam vedliui.

Portfelių dinamikoje puikiai matyti mažo tarpusavio ryšio privalumai. Nors portfelis A ir nepasižymiai žymiai didesne grąža analizuojamu laikotarpiu, tačiau jo rodikliai žymiai geresni (2 lent.). Nedidelę grąžą  lėmė abiejų portfelių  netinkamai pasirinktas vedlys.

  A portfelis B portfelis
Grąža 2,25% 1,19%
Kintamumas 8,0 16,6
Šarpo rodiklis 0,12 0,03

2 lent. A ir B portfelių rodikliai.

Tačiau net pasirinkus netinkamą vedlį ir suderinus portfelio A tarpusavio akyvų koreliaciją pasiekti žymiai geresni rezultatai: aukštesnė grąža, mažesni portfelio svyravimai bei aiškiai didesnis šarpo rodiklis, kuris parodo grąžą už prisiimtą riziką.

Tiesa slypi paprastume

Suradus net ir vieno vedlio tarpusavyje nepriklausomus instrumentus žymiai mažėja rizika. Ji nėra lygi nuliui, tačiau mažesnė, įskaitant ir portfelio kintamumą.Tarpusavio nepriklausomybės ryšys – galingas įrankis formuojant portfelį, tačiau nereikia pamiršti kas jūsų portfelį vedą į priekį ir nepamiršti, jog žemos rizikos ir grąžos aktyvai gali būti keičiami į aukštos rizikos ir grąžos aktyvus. Tad  jei negali tiksliai prognozuoti ateities ir nežinai kaip ekonomika vystysis, racionalu laikyti įvairių turto klasių bet kokiai aplinkai. Per didelis pasitikėjimas žmones dažnai stumia būti visų galų meistrais, kurių iš tikro puikiai nesupranta, tai veda prie didelio per komplikuotumo, optimizavimo. Tiesa yra tokia, jog vidutiniam investuotojui tereikia gerų, patikimų aktyvų, kuriuos gali laikyti ilgu laikotarpiu. Tikiu, jog galima pasiekti puikių rezultatų visa tai suderinus su aktyvų nepriklausomybe.

PELNAS TENKANTIS VIENAI AKCIJAI – POPULIARUS RODIKLIS, BET AR NE PER DAUG KOMPLIKUOTAS NAUJOKAMS?

Šiame straipsnyje supažindinu su pelno tenkančio vienai akcijai (angl. Earnings Per Share) rodikliu. Šis rodiklis plačiai naudojamas siekiant įvertinti kompanijos veiklos pelningumą bei efektyvumą. EPS komplikuotas rodiklis ir dėl savo gausybės skaičiavimo būdų, ir kompanijų demonstruojamų „fokusų‘, kuriais bandoma pateikti maksimaliausią EPS. Apie EPS svarbą, prognozavimą, iškylančias problemas ir alternatyvas toliau šiame straipsnyje.

Informacija ir komplikacijos

EPS investuotojams parodo apie kompanijos grynąjį pelningumą, kuris tenka vienai kompanijos akcijai. Tarkime, jog kompanijos akcininkas turi nusipirkęs 100 – ą šios kompanijos akcijų, tad žinant EPS rodiklį galima apskaičiuoti kokia visos kompanijos pelno dalis tenka investuotojui. Pelnas ar pajamos nėra vieninteliai EPS faktoriai. Būtų per daug lengva! Pirma, mes privalome atimti bet kokius dividendus, kurie buvo išmokėti akcininkams. Kodėl išmesti? Nes pinigus skirtus dividendams reikia paskirstyti akcijų savininkams, tai būtina atlikti norint apskaičiuojant grynąjį pelną. Antroji, pelnas tenkantis vienai akcijai gali būti dviejų tipų: paprastasis ir sumažintas. Nors ir skirtingi tipai, tačiau tarpusavyje susiję. Sumažintas EPS rodo investuotojams iki kokio lygio EPS gali sumažėti investuotojams konvertuojant finansinius instrumentus į paprastąsias akcijas. Paprastasis EPS skaičiuojamas, kai analizuojama kompanija turi nesudėtingą kapitalo struktūrą t.y tik paprastąsias akcijas ir kitus nekonvertuojamus vertybinius popierius. Kai kompanijos kapitalą sudaro ir konvertuojami vertybiniai popieriai pvz. pasirinkimo sandoriai, variantai ir kiti įsipareigojimai, tada skaičiuojame sumažintą EPS. Visame pasaulyje yra apie 25% vertybinių popierių biržoje prekiaujamų įmonių, kurios pasižymi sudėtiniu kapitalu.

EPS skaičiavimas

Investuotojas norintis apskaičiuoti EPS pirmiausiai turi nustatyti kapitalo struktūrą. Tik nustačius kapitalo sudėtį galima pasirinkti tinkamą EPS skaičiavimo būdą.

Untitled
Pateiksiu labai paprastą EPS skaičiavimo pavyzdį. Tarkime, jog kompanija per ketvirtį uždirbo 100 mln. litų ir dividendams išmokėti nusprendė skirti 5 mln. litų. Atėmus dividendus lieka 95 mln. litų grynojo pelno. Pastarajį skaičių būtina dalinti iš akcijų skaičiaus, kurių yra 10 mln. vienetų. Taigi, šios kompanijos EPS lygus 0,95 lito. Kompanija uždirba 95 centai kiekvienai akcijai ir jei turėtume šių akcijų, mūsų kaip akcininkų pelnas būtų 95 centai. Niekas mums šių pinigų nemokės (tam skirti dividendai), tačiau jei norima žinoti teorinį pelną atsižvelgiant į uždarbį per analizuojamą laikotarpį, tai būtų 95 centai. Atrodo paprasta, tačiau praktikoje sudėtingiau.
EPS skaičiavimą sudaro du etapai. Pirmajame etape iš ataskaitinio laikotarpio pelno atimame dividendus, kurie priklauso akcininkams. Gauname skaitiklio reikšmę. Antruoju etapu gautą skaičių daliname iš rinkoje esančių paprastųjų akcijų skaičiaus. Gauname vardiklio reikšmę. Akcijų skaičius nuolat kinta, tad geriau yra naudoti ne konkrečiu momentu esančių akcijų skaičių, o skaičiuojamo periodo esančių akcijų vidurkį.

Sumažintas EPS

Investuotojai dažnai nori žinoti sumažintą (angl. diluted) EPS, kiti dar jį vadina „atskiestu“, kuris visada bus žemesnis nei standartinis EPS. Kodėl? Skaičiuojant paprastą EPS mes žiūrime į kompanijos paprastąsias akcijas, tačiau į skaičiavimus mes neįtraukiame akcijų pasirinkimo sandorių, varantų, privilegijuotų akcijų, kurios gali būti konvertuojamos į paprastąsias akcijas bei kitų akcijų, kurios nėra viešos ar apmokėtos. Sumažintas EPS visus minėtus instrumentus priskiria akcijoms dėl konvertavimo galimybės. Taigi tai sumenkina EPS reikšmę.

Sumažinto EPS skaičiavimas. Tarkime, jog analizuojamos kompanijos finansiniai duomenys yra tokie kaip pateikta 1-oje lentelėje.

1 Lentelė

Kapitalo struktūra

Paprastosios akcijos 1000 000 vnt.
Privilegijuotos akcijos 500 000
Konvertuojamosios obligacijos 5 000 000 Lt, 6% kuponas

Gali būti konvertuojamos į 200 000 vnt. paprastųjų akcijų

Darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriai Galimybė įsigyti 100 000 akcijų už 30 Lt
Pelnas 3 000 000 Lt
Privilegijuotų akcijų dividendai

50 000 Lt

Pagal pateiktus duomenis paprastasis EPS lygus 2,95 lito ((3 000 000 – 50 000) / 1 000 000). Apskaičiavus sumažintą EPS gauname 2,27 lito reikšmę ((3 000 000 – 50 000) / 1 300 000), daugelyje šalių sudaroma galimybė įmonėms susigrąžinti palūkanų mokesčius už konvertuotas obligacijas į akcijas, tokiu atveju sumažintas EPS rodiklis bus didesnis dėl padidėjusio grynojo pelno.

EPS analizavimas

Pelnas tenkantis vienai akcijai dažnai yra kritikuojamas apskaitoje, nes pažeidžia įprastinės apskaitos principus. EPS rodiklio duomenys nemažai lemia rinkos svyravimus bei rodiklyje naudojami finansinių ataskaitų analizės pagrindai. EPS analizė privalo informuoti, ką mums šis rodiklis skelbia apie analizuojamą kompaniją bei pateikti konkrečią išvadą. Esant sudėtingesnei kompanijos kapitalo struktūrai skaičiuojant EPS reikia derinti formulės skaitiklį ir vardiklį. Ypač skaičiuojant sumažintą EPS, kai rodiklio galutinę reikšmę lemia pelno ir vertybinių popierių niuansai. Toks lankstumas mums padeda geriau suprasti ir įsigilinti į kompanijos kapitalo struktūrą.

Nepaisant šios informacijos, kurią suteikia EPS, siekiant atlikti efektyvią analizę būtina peršokti šiuos barjerus:

  • Paprastojo EPS skaičiavimas ignoruoja potencialų pasirinkimo sandorių ir varantų „atskiedimo“ poveikį. Būtent todėl kompanijų paprastas EPS gali būti „užturbintas“ 10 %, 20 % ar daugiau % su potencialia naujų akcijų emisijos rizika. Todėl investuojas privalo sumažinti EPS atsižvelgdamas į kapitalo struktūrą ir skaičiuoti sumažintą EPS.
  • Atsiranda neatitikimai, kai skaičiuojamas pelnas tenkantis vienai paprastajai akcijai, o ne visam akcininkų kapitalui.
  • EPS paskelbimas gali veikti akcijų kainas ir atvirkščiai dėl nesutapusių rinkos dalyvių l9kesčių. Tai labiau susiję su investuotojų emocijomis ir neturi nieko bendra su kompanijos fundamentika.

Nepaisant EPS rodiklio privalumų, tai nėra vienas paprasčiausių ir galbūt lengviausiai suprantamų pradedančiajam investuotojui rodiklių. Apie EPS alternatyvas šiek tiek vėliau.

Apgaulingi EPS duomenys

Būtina žinoti, jog EPS skaičius, kurį kompanija skelbia spaudoje / viešai gali skirtis nuo skaičiaus, kuris pateiktas metinėje ar ketvirčio finansinėje ataskaitose. Ką?! Nustoti klausytis spaudos pranešimų? Aš rekomenduoju nustoti, jei tai liečia EPS. Esmė, jog investuotojai ir analitikai labai daug dėmesio skiria EPS rodikliui, tad nenuostabu, jog kompanijos stengiasi „išpudruoti“ šį rodiklį ir pateikti kuo patrauklesnį investuotojams, kurie galiausiai sutrinka dėl dviejų skirtingų skaičių. Skirtingų EPS matematika paprasta, nėra jokių skirtumų, tačiau painu dėl apibrėžimų. Kas sudaro pajamas? Ar įsipareigojimai įtraukiami? Kiek paprastųjų akcijų vienetų naudoti? Visa šie niuansai sukuria skirtingas EPS skaičiavimo metodikas.

Tik naudojant mažiausią EPS rodiklį analizuojamos kompanijos, galima būti ramiam dėl „neišpūsto“ skaičiaus bei pasirinkti geriausias akcijas augimo portfelyje. Kaip aš jau minėjau įmonės dažnai EPS formulės vardiklyje naudoja tik paprastųjų akcijų skaičių, kuris tik didina galutinę reikšmę. Yra penki pagrindiniai EPS skaičiavimo būdai, kuriuos privalu žinoti. Pirmasis – ataskaitinis EPS, tas kuris pranešamas ir nurodomas įmonių ataskaitose pagal visus apskaitos standartus. Šio metodo būdu kompanijos gali nekaltai apgaudinėti investuotojus. Kartais jos gali atidėlioti pelną ir jį parodyti tik kitą ketvirtį, kas „užturbintų“ EPS ar įrangos, ar pastato pardavimą, o pelną pridėti prie pajamų, nors tai nėra gauta iš pardavimų produktų, mes, investuotojai, prilyginame tai grynosioms pajamoms. Per daug neišsiplečiant, mano patarimas būtų skaityti mažas išnašas ataskaitose, kuriose gali būti nurodyta detalesnė informacija apie galimus „triukus“. Antrasis EPS skaičiavimo būdas – nuolatinis EPS (angl. ongoing EPS) taip pat daug neišsiplėsdamas pasakysiu, jog kompanijų ataskaitose, kuriose nurodytas šis rodiklis derėtų ieškoti kito t.y prognozuojamo EPS vieneriems arba penkeriems metams. Trečiasis – pro formos EPS (angl. Pro forma), pamačius tokį rodiklį investuotojas turi suprasti, jog buvo atliekamos tam tikros prielaidos, kuriomis buvo siekiama išgauti tam tikrą skaičių. Investuotojas tokio rodiklio atveju turi nepamiršti, jog prielaidos gali neišsipildyti. Ketvirtasis – antraštinis EPS, kuris skelbiamas spaudoje, konferencijų metu ir kitur. Net neabejokite, jog ši reikšmė bus maksimaliai aukšta tačiau neaišku koks tai EPS: paprastasis ar sumažintas. Investuotojui derėtų perskaičiuoti sumažintą EPS rodiklį. Penktasis – grynųjų pinigų EPS. Šis EPS skaičiavimo būdas nėra populiarus spaudoje ir dažnai diskutuojamas, tačiau dalis analitikų tiki, jog būtent šiuo metodu apskaičiuota EPS reikšmė bus mažiausia, nes grynieji veiklos pinigų srautai dalijami iš vardinių akcijų skaičiaus. Taigi, manau kitą kartą analizuodami kompaniją ir jos pateiktą EPS atidžiau panagrinėsite iš kur ir kokiu būdu buvo apskaičiuotas. 

Gairės investuotojui

Dažniausiai investuotojai stebi EPS rinkdamiesi naujas akcijas, kuo jis realesnis lyginant su kitomis įmonėmės tuo geriau. EPS kartais nereikia skaičiuoti, jis pateikiamas įmonių finansinėse ataskaitose arba finansų interneto tinklapiuose (pvz. http://screener.finance.yahoo.com/stocks.html), ypač tai paprasta su JAV kompanijomis. Taip pat EPS yra naudojamas kitų rodiklių skaičiavimui, tad būtina suprasti jo sudėtį ir reikšmę.

Kompanijos įvairiomis metodikomis šiandien skelbia savo EPS rodiklį, tad pirmiausia investuotojas turėtų detaliai išsiaiškinti, koks metodas buvo taikomas, kokie tokio metodo privalumai jam ir kompanijai, ir tik tada bandyti priimti investicinį sprendimą. Įmonės net ir turinčios sudėtinį kapitalą dažniausiai nurodo paprastajį EPS rodiklį, tačiau jis visada didesnis nei sumažintas EPS. Pastarasis optimalesis priimant sprendimus.

Investuotojas privalo patikrinti ar kompanija neišleido daugiau naujų akcijų analizuojamu laikotarpiu. Dažnai susiduriama su problema, kai vis gi akcijos buvo išleistos ataskaitiniu laikotarpiu, tad investuotojas dažnai klausia: Kokį akcijų skaičių naudoti? Periodo pradžios? O gal periodo pabaigos? Vis gi praktikoje geriausia naudoti svertinį vidurkį akcijų, kuris buvo išleistas per paskutinius metus.

Naujai išleistos ir pirminės akcijos gali būti priskiriamos toms pačioms jei kompanijos kapitalo struktūroje nėra varantų ar konvertuojamų obligacijų, tačiau investuotojas šią informaciją turi patikrinti.

EPS ar alternatyva?

Taigi, kaip patys supratote, EPS nors ir labai populiarus tarp investuotojų, tačiau dėl kelių skaičiavimo metodikų – ganėtinai painus ir ne naujokams. Pradedantieji turi dvi galimybes: skaičiuoti kompanijų sumažintą EPS arba koncentruotis į nuosavo kapitalo pelningumo rodiklį (angl. return on equity). Kodėl? Pirma, dauguma profesionalių investuotojų (Warren Buffett, Peter Lynch, Glen Greenberg ir kiti), kurie ieško rinkoje neįvertintų finansinių aktyvų bei investuodami ilgam laikotarpiui labiau nei vienos akcijos pelną vertina ir naudoja nuosavo kapitalo pelningumą – grynojo pelno ir akcinio kapitalo santykį. Šis rodiklis matuoja dirbančio kapitalo sugebėjimą generuoti veiklos grąžą. Kada skaičiuojamas nuosavo kapitalo pelningumas yra vertinama vertybinio popieriaus vertė, ne rinkos (valdyba negali kontroliuoti rinkos vertės, kad ir kaip to norėtų). Neįtraukiami įvairus papildomi finansiniai rodikliai, kurie nėra susiję su verslu. Gera valdybos komanda visada generuoja didelį nuosavo kapitalo pelningumą šiek tiek ar visai nesiskolindama. Antra, investuojant ir valdant savo investicijas būtina neapsunkinti viso proceso ir neišradinėti dviračio, nepasiklysti priimant sprendimus, tad vadovavimasis paprastais principais racionaliame finansų pasaulyje – privalumas. Kiekvienas investuotojas individualus, tad turi teisę rinktis pats.

LONG / SHORT INVESTAVIMO TIPAS SIEKIANTIEMS SUMAŽINTI RIZIKĄ

Tokio tipo investavimo strategiją dažniausiai naudoja ribotos rizikos investiciniai fondai ( angl. hedge funds), nors pastarieji nemažai kritikuojami, tačiau iš jų galima ir nemažai išmokti valdant pvz. savo asmeninį portfelį.

Kas yra Long / Short investavimas?

  • Paprastųjų akcijų Long / Short yra kitoks investavimo būdas, kuriuo bandoma sumažinti riziką nuo per didelių investicijų dalies į augančią rinką;
  • Neturėdemai vien tik “long” priklausomybės, valdytojas turi didesnes galimybes generuoti pelną ir sumažinti riziką dėl neįvertintų akcijų pirkimo ir  pervertintų pardavimo;
  • Long / Short strategijos turi geresnį grąžos / rizikos santykį ilguoju laikotarpiu lyginant su visa rinka, tiek rinkoms augant, tiek krentant.

Iki 1990 m. rinka augo kaip pagal natas, tačiau pastaruosius 12 metų turėjom du didelius krachus ir būtent tokiais atvejais pradedi galvoti kaip sumažinti riziką ir pasinaudoti meškų rinka. Galimybė parduoti skolintas akcijas (short) puikiai sumažina riziką ir tampa puiki alternatyvą įprastiems investiciniams fondams, kurie dažniausiai siūlo tik į augimą orientuotų investicijų vienetus. Tai yra įprasto investavimo alternatyva.

Lietuvoje apskritai investavimo lygis didžiosios masės tarpe nelinkęs perkopti investicinio draudimo ar antrosios pensijų pakopos investavimo, išskyrus rinkos profesionalus, įvairius spekuliantus, finansininkus ir kitus suprantančius, jog  indėlio laikymas banke nėra pat efektyviausias būdas kaupti ir dažnai net išsaugoti esamą kapitalo vertę. Todėl dauguma žmonių bijo žodžių “alternatyvi” investicija arba tiesiog nelabai aišku kas tai yra. Dažnai galvojama, jog tokie investavimo būdai pasižymi didesne rizika nei tradiciniai metodai. Long / Short galėtų tikti tiems, kurie ieško mažesnių nuosmukių krachų metu ir siekiant didinti Long pozicijų efektyvumą atsigavimo metu kai fiksuojamos parduotos (“shortintos”) pozicijos, gaunami grynieji ir perkamo naujos, orientuotos į augimą.

Mažesnis suvaržymas

Dauguma atvejų Long / Short strategijos panašios į Long strategijas. Šių strategijų valdytojai ieško akcijų, kurios yra per mažai įvertintos rinkos (value investing elementas) arba kurios jų manymu pervertintos.

Tik Long strategijos valdytojai perka akcijas, kai tiki jų augimu ir vengia jų pirkimo tikintis nuosmukių. Panašiai ir su Long / Short strategija, tačiau jie gali užuot laike grynuosius neįdarbintus ieškoti pervertintų akcijų ir taip juos įdarbinti kas sudaro galimybę uždirbti rinkoms krentant, o tai suteikia didesnį efektyvumą grąžai prisiimant sąlyginai mažesnę riziką.

Long / Short investavimo niuansai

Investavimo strategijų gyva gausybė, kurios intraukia tiek Long, tiek Short pozicijas. Pagrindinis Long / Short investavimo skirtumas nuo kitų yra galimybė sumažinti nuosmukių žalą ir išlaikyti kylančios rinkos potencialą. Pagrindinius skirtumus pateikiu žemiau 1 pav. lyginant su neutralia ir svertine stretegijomis, kurios priskiriamos irgi short grupei.

Strategija

Neutral

Long / Short

Long / Short su svertu

  • Kapitalo išsaugojimas;
  • Mažas kintamumas;
  • Investuojama po lygiai į Long ir Short pozicijas;
  • Neutralus rinkos pasiskirstymas (lygiai Long ir  Short pozicijų)

 

 

 

  • Kapitalo išsaugojimas ir kaupimas;
  • Vidutinis kintamumas

(mažesnis nei 100% Long);

  • Investuojama iki 100% į akcijas su galimybe  Short‘inti;
  • Į augima orientuotas paskistymas, tačiau kintantis.
  • Kapitalo kaupimas

         (didesnė grąža ir rizika nei akcijų);

  • Aukštas kintamumas;
  •  Investuojama daugiau nei 100% į akcijas bei naudojant svertą kitos short‘inamos;
  • Rinkos paskirstymas didesnis nei 100% dėl sverto.

Long / Short investavimo galimybės nemažos, kai kurios strategijos visiškai sumažina riziką, tuo tarpu kitos visiškai orientuotos į konkrečią rinkos būklę.

Long / Short startegijos rezultatai

Sekančiame paveiksle matyti indekso S&P 500 bei Long / Short hedge fondų kitimo dinamika nuo 1994 iki 2012 liepos. Per ilgesnį nei 17 metų laikotarpį matyti, jog Long / Short strategija pasižymėjo didesne grąža bei mažesniu kintamumu palyginus su vienu iš pagrindinių akcijų indeksų. Didžiausią įtaką didesnei absoliučiai grąžai padarė turima galimybė sumažinti nuostolius vykstant rinkos krachui, tai matyti 2002 ir 2008 metais. Krentančiose rinkose Long / Short strategija gali paskirstyti riziką taip balansuojant pagal konkrečią rinkos situaciją.

Žiūrint istoriškai Long / Short strategija augant rinkoms nėra tokia efektyvi. Tai greičiausiai lemia fondų valdytojų lūkesčiai. Rinkoms pradėjus atsigauti valdytojai dar laiko dalį short pozicijų kas lemia prastesnius rezultatus.

Pagal pateiktus Bloomberg duomenis matyti, jog Long / Short strategija pasižymi geresniu grąžos / rizikos santykiu.

 

PRAĖJUSIŲ FINANSINIŲ “KRIZIŲ” PAMOKOS

Ekonomikos vystymasis nevyksta be ekonomikos nuosmukių, kad ir kaip apmaudu bebūtų. Pastaroji 2007 – 09 pasaulinė finansų krizė aiškiai parodė, jog ekonomikos, nesvarbu kiek jos auga, vis dar yra jautrios finansų nuosmukiams. Anksčiau finansinės krizės buvo laikomos išsivysčiusių ekonomikų bruožas, tačiau neaplenktos buvo ir augančios ekonomikos.

Investuotojas privalo suprasti pagrindinę nuosmukio koncepciją. Pastarasis yra sisteminis įvykis, apimantis banko skolos nutraukimą. Nuosmukis staigus ir netikėtas. Nuosmukio metu viena pati bankinė sistema yra tiesiog nemoki, jei ne konvertavimo sulaikymas ir vyriausybių bei centrinių bankų veiksmai. Net ir suprantant praktiškai ir lengva, ir sunku apibrėžti “krizę”. Įvykiai – pastebimi ir matomi, tačiau visas siužetas dažnai nepastebimas.  Istoriškai bankams pradėjus konvertavimo sulaikymą tai gali indikuoti apie nuosmukio prasiveržimą, nors žinant net ir tai viskas ne taip paprasta. Šiais moderniais finansų laikais daug sunkiau nustatyti finansų nuosmukio pradžią ir pabaigą dėl vyriausybių ir CB dalyvavimo visame parade. Įprastai vyriausybės reaguoja pakankamai vėlai ir iškart nelekia bankams padėti kiekvienu atveju. Esmė tame, jog nėra aišku koks įvykis gali pastūmėti į krizę, būtent tai ir apsunkina krizės pradžios ir pabaigos prognozes.

Kas yra finansų krizė? 

Atsakyti nėra lengva nei teoriškai, nei praktiškai, kadangi jos skiriasi savo trukme, struktūra, pradžia, pabaiga ir t.t. Finansų krizė įvyksta kai banko skolininkai bėga visi iškarto arba į daugelį bankų reikalaudami, jog bankas perverstų jų trumpalaikius skolos įsipareigojimus į grynuosius taip sukeldami grynųjų pinigų paklausos mąstą, kuris negali būti patenkintas. Bankinė sistema turi būti saugoma centrinių bankų ir vyriausybės. Jeigu pastarieji nesirūpina bankais tada finansinė krizė užkrauna bankinę sistemą, to pasekoje  daugybė uždarymų, bankrotų, nacionalizavimų, draudimų išmokėjimų ir daugelyje sektorių reikalinga parama. Istoriškai visi tokie įvykiai gali būti suskaičiuoti ir kiekybiškai išmatuoti, o jų visų visuma ir yra “krizė”.

Nuosmukį arba krizę galim suskaldyti į dvi dalis. Pirmoji, tai kylanti siteminė rizika, kuri atsiranda kai bankinė sistema negali patenkinti skolininkų reikalavimų. Sistema – nemoki. Tai buvo akivaizdžiai matyti praėjusios 07-09 krizės metu, kai dalis šešėlinės bankininkystės sektoriaus nebuvo reguliuojamas. Praėjusio nuosmukio metu puikiai pamenu kaip Bernanke pasakė, jog iš 13 JAV finansinių institucijų 12 buvo prie bankroto ribos savaitės bėgyje.

Šiek tiek apie bankus. Dažniausiai pagrindiniai pinigai banke yra indėlininkų sunešti indėliai. Tačiau šiandien modernių finansų laiko yra ne tik tai. Bankai šiandien skolintis gali naudodami vekselius, VP, akceptus ir pan. Būtent privatūs pinigai sudaro banko skolą, kuri išleidžiama trumpajam laikotarpiui pasitelkiant įvairias listingavimo įmones. Problemos ir atsiranda dėl to, kad bankas savyje laiko įvairių formų pinigus, ne tik popierinius.

Krizėje svarbu ir vyriausybės veiksmai, kurie nukreipiami į bankinės sistemos (ne)mokumą. Tačiau net ir įsikišus vyriausybėms, tai ne visada gelbsti bankus. Vykstant bėgimui iš banko tai vyksta periodiškai, grupėmis. Dažna to priežastis ta, jog kreditoriai nesitiki sulaukti vyriausybės pagalbos. Teoriškai kai tikimasi sulaukti pagalbos iš vyriausybės ar centrinio banko kapitalas neturėtų bėgti iš banko, tačiau praktikoje dauguma atvejų kapitalas linkės traukti vėliau. Neįsikišus vyriausybei ar CB įvykiai gali tapti labai chaotiški. Kam įdomu gali pasidomėti Indonezijos situacija vykstant taip vadinamai Azijos krizei.

Finansinė krizė gali sukelti ir valiutos krizę taip pat. Rezultatai dažnai būna skirtingi, tačiau visada susiję su pasitraukimu iš bankų. Paskutinė krizė parodė, jog bankrotai ir žlugimai yra krizės dalis, tačiau buvo mažai kalbama apie bėgimą iš bankų. Minėti rezultatai plačiojoje spaudoje ir laikomi krize. Taip elgtis klaidinga. Bankrotai ir žlugimai yra padariniai, ne priežastys.

Tokiose moderniose krizėse svarbiausia yra praktiškai suprasti išorinių dalyvių veiksmus į įmonių bankrotus arba vyriausybės veiksmus, statistiką. Tai didžiausia problema siekiant apibrėžti kokia ir kada bus sekantis nuosmukis. Kada ji prasideda ir baigiasi galima nustatyti stebint vyriausybių ir rinkos veiksmus. Kaip ir sakiau – teoriškai viskas paprasta.

Du svarbiausi fundamentalūs krizės bruožai

Pirma, pati krizė yra nepaprastas įvykis. Jos metu pinigų rinkos yra draskomos, griaunamos ir visai kitaip niokojamos palyginus su įprasta jų būkle. Svarbu suprasti, jog krizė nėra kažkokiu blogų pastovių įvykių padarinys, kurie vyksta vyksta ir boom – krizė pas mus. Ne. Tiesiog nėra jokio tęstinumo. Būna ekonomikos bumai (pikai) po to seka recesijos, kurios gali virsti į krizę. Tai atskiras įvykis. Fundamentalios priežastys priverčia krizę vykti kitaip, nei įprasto ekonomikos nusileidimo metu. Antra, nors ir kiekviena krizė pasižymi unikaliais bruožais, tačiau yra ir bendrų panašumų. Visų krizių bendras struktūrinis bruožas – banko skola, kuri tampa pažeidžiama pradedant visiems bėgti iš banko. Tai paskatina, o kartais tik sustiprina vyriausybių ir centrinių bankų apatiškumas siekiant padėti bankams. Krizė nėra tiesiog pasaulio bloga būklė. Manau tai visai fundamentaliai kitoks režimas, santvarka. Jos metu visa finansų sistema yra tiesiog praryjama. Problemos vienoje didelėje korporacijoje ar kažkuriame sektoriuje nėra krizė. Finansų krizės nuolat atsiranda laisvos rinkos ekonomikose. Prekybos dalyviams reikalingi privatūs pinigai, kurie būtini užtikrinti verslo veiklai, tačiau šie pinigai bėga iš bankų…. Bankai provokuoja krizes. Finansų krizes sukelia bėgimas iš bankų (kartais siūlomų paslaugų) įvairiomis formomis.

Prekybininkams būtina atsiimti indėlius, kadangi būtina patenkinti trumpalaikį likvidumą reikalingą vykdyti verslui ir pan. Ir visiems prišokus prie vienos bačkos tiesiog visi negali būti pagirdyti. Tai ir yra silpniausias ekonomikos taškas. Iš tikro nėra būdo kaip ilguoju laikotarpiu to išvengti bet kurioje rinkoje, jei viskas vyksta tik skatinant ir siekiant didinti vartojimą. Žmonės valgo kasdien, tačiau pastatyti gamyklą ir pradėti gaminti reikia daug laiko. Gyventojams reikia sumokėti už savo pietus dar prieš tai kol produkcija pagaminta. Banko skolos, kurios naudojamos sandoriams vykdyti gali būti tik dengiamos tokiomis ilgalaikėmis investicijomis, kurios pasižymi nedidele grąža. Privatus sektorius negali gaminti nerizikingo turto ir tai lemia, jog finansinis tarpininkavimas bus priklausomas nuo konkrečių terminų arba terminų pasikeitimo.

Terminų pasikeitimas (transformacija) negali būti pasirinktas . Tai negali būti reguliuojama. Tai neatskiriamas kiekvienos ekonomikos, kurioje yra privatūs pinigai, reiškinys. Tiesiog neginčytinas faktas. Banko skola gali būti dengiama tik ilgalaikėmis investicijomis ir be vyriausybių banko skola visada yra jautri, pažeidžiama. Tai problema, tačiau to per mažai, jog atsirastų finansų krizė. Logiška, jog kiekvienas banko indėlininkas arba skolininkas stebi kitų indėlininkų, skolininkų veiksmus. Jie visi sėdi bendrame baseine, kurio savininkui paskolino. Nesvarbu kad jie visi paskolino bankui tuo pačiu būdu, svarbu, jog visi gražiai išrikiuoti eilės tvarka. Kiek indėlininkų, skolininkų atgaus paskolintus pinigus priklauso nuo tai kokiu numeriu pažymėtas sėdi eilėje. Taigi indėlininkas gali bėgti lauk iš banko, jei manys kad kitas indėlininkas tai gali daryti taip pat. Kiekvienas nori būti pirmas eilėje siekiant atsiimti savo skolą arba bent jau būti pirmesnis už kaimyną eilėje.

Ką mes žinome apie finansų krizes?

  1. Finansų rinkos būna visose rinkose;
  2. Ekonomikos gali gyvuoti ilgu laikotarpiu be nuosmukių;
  3. Finansų krizės įvyksta netikėtai (Buffet juk sako: būk atsargus, kai visi godūs ir būk atsargus, kai visi bailūs) ir jos visada įtraukia privačius pinigus;
  4. Krizės dažniausiai vyksta dėl per didelių kreditų mąsto;
  5. Po krizės vykstantis atsigavimas dažniausiai būna užtęstas;
  6. Finansų krizės brangios.

Nuo 1950 -ųjų galima suskaičiuoti pagrindinius finansinius nuosmukius, kurių metų akcijų rinkos prarado daugiau nei 25%:

  1. 1958 – ųjų vėlyva vasara akcijų kainos krito 25% per tris mėnesius kai Sovietų sąjungos palydovas Sputnik nukrito ant žemės;
  2. 1962 – ųjų pavasarį buvo išsigąsta, jog JAV gali nacionalizuoti metalo kompanijas, kainos krito 28% per 3 mėnesius;
  3. 1970 ir 1974 vasarų rinkų griūtys, 25% ir 35%. Abudu šie nuosmukiai turėjo socialines, politines ir ekonomines priežastis;
  4. 1987 m. Per du mėnesius aktyvų vertė krito 35%, per vieną dieną 22%;
  5. Nuo 21 – ojo amžiaus galime suskaičiuoti tris krachus:
    • 2002 m. vasara. Technologijų bumo sprogimas kainavo 29% aktyvų vertės;
    • 2008 m. vasara Didžiausias aktyvų kritimas per istoriją žiūrint globaliai: 43%.
    • 2009 m. per tris mėnesius vertė krito 29%.

Galima suskaičiuoti žymiai daugiau rinkų korekcijų, nuosmukių, tačiau išskyriau pagrindinius.

Mes kaip žmonės siekiantys efektyviai įdarbinti pinigus galime iš istorijos išmokti keletą dalykų.

Pirma, politiniai ir kariniai įvykiai, kurie lemia akcijų kainas linkę tai daryti labai trumpu laikotarpiu, tad investuotojams nederėtų ties tuo koncentruotis ir per daug dėl to rūpintis. Tiesiog pinigai turėtų nemiegoti ir dirbti aktyvuose, kurie pasižymi didžiausiu grąžos / rizikos santykiu. Rinkoms kritus po Korėjos karo, Kubos incidento su raketomis, JAV prezidentų Kenedžio ir Niksono politinių konfliktų ir t.t rinkos greitai atsistatė į pradines vertes. Tiesiog tokios mėnesį trunkančios “krizės” paprastai tuo ir baigiasi. Svarbu atskirti kada visa banda norės trauktis iš rinkos, iš bankų.

Antra, panika ir  žlugimai paskutiniais metais tapo meškų rinkos dalis arba tiesiog vyksta kartu su ekonomikos ciklo fazėmis. Manau būtina turėti supratimą kaip tokie ciklai vyksta ir svarbiausia kas juos lemia bei nepamiršti svarbiausio dalyko – rizikos valdymo. Sudėjus visus kiaušinius per pora mėnesių jų gali sumažėti per pusę, o kol rinka (višta) jų pridės vėl prireiks nemažai laiko. Tai puikiai matyti ir šiandienos rinkoje, kai rinkos auga keletą metų iš eilės, tačiau dar nepasiektas prieš tai buvęs rinkos pikas.

Trečia, buvo nemažai įstorinių įvykių kada prekybos sistema sustreikavo, vienas iš paskutiniųjų įvykių tai 2010 m. akimirksnio griūtis. Rinka tą dieną suvalgė daugybė sandorių, tačiau nesuvalgė nei tada, nei anksčiau ilgalaikių investuotojų.

Apibendrinimas

Tiksliai nepamenu, bet kažkurio prezidento patarėjas vykstant pastarajai krizei yra pasakęs, jog iš tikro vykstant finansų krizei jūs nenorite gaišti laiko. Taip sakydamas turėjo omenyje, jog būtent krizė parodo kelią kaip išspręsti pagrindines problemas. Krizė parodo senas problemas ir iškelia naujas. Todėl būtina tai suprasti, kadangi tai reikalinga valdant kapitalą. Analizuojant paskutinę finansinę krizę matyti nemažai svarbių akcentų. Pirma, paskutinė krizė buvo bėgimas iš bankų kaip ir bėgimas iš pinigų rinkos. Antra, pastaroji krizė akcentavo, jog pati krizė yra skirtinga nei buvo iki tol, daug didesnė, skaudesnė negu daugelis iki tol buvusių recesijų. Trečia, parodė, jog krizė vyksta laisvos rinkos ekonomikose. Ketvirta, krizė parodė jog bankų pinigai be bendro baseino yra linkę bėgti. Penkta, kyla klausimas kodėl krizės neatsiranda užtikrintais periodais. Kuri iš reguliavimo priemonių buvo sėkminga? Ir šešta, faktas jog mūsų ekonomikos didžiausios institucijos – bankai, gali keistis be jokio perspėjimo kas parodo mūsų finansinės sistemos ribotumą. Tai svarbiausios pamokos susijusios su pastarosios ir apskritai krizių fundamentika.

KEISTAS “MORNINGSTAR” INVESTICINIŲ FONDŲ VERTINIMAS

Rinkoje nemažai įvairiausių guru bandančių ir prognozuojančių uždarbius, rinką ir ką tik įmanoma prognozuoti. Tarp tokių ir pats Wall Street’as.  Nesiseka jiems.   Tikriausiai visiems žinoma reitingų agentūra Morningstar, kuri labiausiai žinoma reitinguojant investicinius fondus. Ištikrūjų kapitalo valdymo fondai labai mėgsta savo prospektuose, investuotojui skirtoje medžiagoje pateikti Morningstar reitingą, bet ar iš to 5 žvaigždžių reitingo yra naudos?

Pirma pakalbėkim apie fondų mokesčius tenkančius investuotojui. Dažniausiai fondai mokesčius nustato pagal praeitų metų patirtas išlaidas ir rezultatus. Pvz jei dviejų fondų mokesčių politika tokia pati, bet pirmojo fondo metiniai rezultatai žemesni nei antrojo, tai antrojo fondo investuotojas dažniausiai fondų valdytojui (ypač hedge fund industrijoje) sumokės daugiau. Pagal atliktas analizes matyti, jog kiekvienoje turto klasėje visais laikais žemesnių mokesčių produktai parodydavo geresnius rezultatus ateityje nei didesnių kaštų reikalaujantys produktai (fondai). Kodėl? Todėl, kad pastaruosius metus fondas turėjo prastus rezultatus, tad mokesčiai mažesni (vėlgi daug kas priklauso nuo fondo politikos), tai reiškia jog fondo vertė žemesnė negu brangesnių, o investuotojai ir ieško pigių vertingų investicijų.

Kuo tai susiję su Morningstar reitingais? 5 žvaigždžių reitingai prognozavo geresnius rezultatus palyginti su 1 – a žvaigžde tik 13 – oje atvejų iš 20 t.y tikimybė jog 5 žvaigždžių fondas bus efektyvesnis nei 1 žvaigždės fondas lygi tik 65%, o jei lyginti 5 – ių ir 4 – ių žvaigždžių fondus?

Kai Morningstar įvertina fondų rezultatus (po mokesčių), reitingai savyje netiesiogiai turi informacijos apie valdymo išlaidas. Agentūros reitingavimo sistema labai paprasta:

 Reitingas = Išlaidos tenkančios investuotojui + Morningstar papildomos analizės

Iš to lengva suprasti, jog:

Išlaidos tenkančios investuotojui > Reitingas , t.y išlaidų santykis sudaro didesnę reikšmę reitingui nei papildomos analizės.

Tad kuo didesnės fondo išlaidos tuo reitingas linkęs būti aukštesnis.

Morningstar ir pats apie tai kalba.

Tiesa, pasirausus jų puslapyje radau, jog jų reitingų sistema orientuota labiau į praeities rezultatus, ką jau išsiaiškinom, bet tada man klausimas: kam išvis tas reitingas reikalingas, jei jis investuotojui kalba tik apie praeities rezultatus?

INVESTAVIMAS PENSIJAI: INVESTUOTI ILGIAU AR SIEKTI DIDESNĖS INVESTICIJŲ GRĄŽOS?

Pensijos kaupimo plano investuotojo pirmasis žingsnis turėtų būti supratimas pagrindinių faktorių, kurie lemia portfelio būklę sulaukus pensijinio amžiaus. Supratimas kaip šie faktoriai tarpusavyje sąveikauja ir kuruos iš jų įmanoma kontroliuoti gali daryti didelę įtaką turto kūrimui bei pensijos investavimo sprendimų priėmimui.

Nuprendžiau toliau analizuoti tris faktorius, kurie svarbūs pensijiniame investavime t.y 1) metus nuo nuo kurių pradedama investuoti 2) pajamų dalį kuri skiriama investavimui 3) Investicijų paskirstymą turto klasėse.

Analizuojant pasirinkau tris skirtingus amžius kada pradedama investuoti pensijai: 25 m., 35 m. ir 45 m.). Pensijinis amžius: 65 m. Tarkim, jog žmogus pradėjęs taupyti nuo 25 m. gavo 500 Lt pajamų, esant 35 m. juk logiška, jog turėjo uždirbti daugiau, tad skaičiavimuose naudoju 50% didesnį atlyginimą t.y 750 LTL, o 45 m. laikausi prielaidos jog žmogus uždirba 1125 LTL (+50%). Skaičiuojant investicijų reikšmę sudariau trijų tipų portfelius: Labai agresyvus (100% akcijų (naudoju S&P 500 indekso duomenis), subalansuotas (50% akcijų (S&P), 50% obligacijų (AGG index)),  agresyvesnis (100% aukšto pajamingumo (junk) obligacijos (Barclays High Yield corporate bonds index)).

Privalumai ankstyvaus investavimo

Mano analizėje, jeigu žmogus besirūpinantis savo senatve būtų paskirstęs 5% savo atlyginimo nuo 25m. t.y iki 35m. po 360 Lt, nuo 35m. iki 45 m. po 450 Lt ir nuo 45 m. iki 65 m. po 675 Lt nuo per metus, tai išėjus į pensiją būtų sukaupęs 54675 Lt investuodamas į akcijas, 167707 Lt investuodamas į aukšto pajamingumo obligacijas ir 67270 Lt investuodamas puse sumos į akcijas puse į investicinio reitingo obligacijas (1 pav.). Pastarąjį dešimtmetį akcijos nusileidžia obligacijoms prieaugiu dėl konsolidacinės rinkos, tačiau neaišku kaip bus ateinantį dešimtmetį.

1 pav. Skirtingų portfelių taupymo dinamika nuo 25 m. amžiaus

Investuotojui pradėjus taupyti nuo 35 m. sukauptoji suma būtų vidutiniškai  -36% žemesnė kiekvieno portfelio atveju, o pradėjus kaupti nuo 45 m. atitinkamai -48% palyginus su kaupimu nuo 35m. ir -67% palyginus su kaupimu nuo 25 m. Taigi, pagal istorinius duomenis kuo anksčiau pradėta kaupti tuo didesnis kapitalas turimas esant pensijiniame amžiuje. Su akcijomis neaišku kaip bus ateinančius keletą dešimtmečių, tačiau su fiksuoto pajamingumo instrumentais viskas paprasta – kuo anksčiau, tuo didesnis kapitalas bus ateityje. Pažiūrėkim iš kitos pusės. Tarkim, jog investuotojas nekaupia iki 35 m., tačiau nuo šių metų paskirsto ne 5%, o 8% nuo pajamų ir esant 45m. – 15%! pajamų. Rezultatai paprasti, pradėjus taupyti subalansuotame portfelyje nuo 25m. (5%) sukaupta suma lygi 67270 Lt, nuo 35m. (8%) = 60630 Lt ir nuo 45m. (15%) = 77312 Lt (2 pav.)

2 pav. Portfelių dinamika esant skirtingam taupymo lygiui

Tai tik dar vienas pavyzdys parodantis taupymo “jėgą” ilguoju laikotarpiu. Nors ir esant 15% taupymo ir investavimo lygiui sukaupta didesnė suma reikėtų nepamiršti kitų veiksnių tokių kaip savijauta ir psichologija. Tikriausiai daugelis žinote koks yra jausmas kai negali kažko leisti ir privalai save varžyti arba kaip jautiesi nuo 100 Lt atiduodamas taupymui 5 Lt ir kaip 15 Lt? Ilgasis laikotarpis ir paprasčiau, ir ramiau negu trumpasis, kuris reikalauja agresyvesnių sprendimų. Taupymo atidėjimas net ir keletai metų reiškią artėjimą prie trumpesnio laikotarpio skirto senatvės gerovei.

Tarkim, jog žmogus pradėjo taupyti nuo 45 m. ir gali dirbti iki 70m. (dėl to atidėtas taupymas anksčiau), tad jo investicijos gali kisti trimis atvejais. Pirmuoju taupoma toliau su 5% paskirstymu ir 5% realiu metiniu prieaugiu, antruoju – laikausi prielaidos, jog prieaugis lygis 0%, infliacija taip pat, trečiuoju – žmogus sulaukęs 65 m. išeina į pensiją ir kas mėnesį pasiima 4% nuo sukauptos sumos. Pirmuoju atveju sukaupta suma lygi 98671 Lt, antruoju – 84811 Lt, trečiuoju – 61849 Lt. Skirtumą tarp šių sumų gali panaikinti tik didesnis taupymo lygis.

Kaštų įvertinimas ilguoju laikotarpiu

Išoriniai faktoriai tokie kaip portfelio grąža ir infliacija negali būti kontroliuojama ar tiksliai nuspėjama ilguoju laikotarpiu. Tačiau investuotojas gali asmeniškai kontroliuoti savo pajamų paskirstymo lygį pagal ekonominę situaciją. Investicijų kaštai taip pat turi didelę reikšmę portfelio balansui, Pvz. du investuotojai investuoja nuo 25 m., pirmojo investicijų kaštai 0,25%, antrojo 1,25%. Sulaukus pensijinio amžiaus antrasis investuotojas turės 20% mažiau sukaupto kapitalo nei pirmasis.

Išvados

Disciplinuotas investavimas arba taupymas svarbus bet kuriame gyvenimo etape. Pagal atliktą analizę matyti, jog vertingiau yra pradėti taupyti anksčiau negu vėliau tam skiriant didesnę dalį pajamų.  Svarbus pensijos planavimo proceso etapas yra įvertini šiandienos vartojimą ir jį padidinti ateityje, pensijiniame amžiuje. Tą padėtų įgyvendinti aukštesnis taupymo lygis, kadangi sumažėtų rizika dėl finansų rinkos neapibrėžtumo bei derėtų daugiau orientuotis į fiksuoto pajamingumo instrumentus.

KONKURENCINGI INVESTICINIŲ FONDŲ MOKESČIAI LIETUVOJE

Su kolegomis vieną vakarą diskutavom apie tai kokie mokesčiai investuotojui, kuris investuoja į Lietuvoje platinamus fondus būtų konkurencingi. Kadangi nepriėjom vieningos išvados, tai nusprendžiau šiek tiek daugiau pasigilinti į tai, nes būtent mokesčiai arba tai kiek investuotojas atiduoda valdytojui už darbą labai dažnai  nemažai koreguoja galutinį rezultatą.

Pagal NASDAQ OMX Baltic duomenis Lietuvoje galima įsigyti 123 fondų vienetų, iš jų 79 akcijų fondai, 16 obligacijų fondai, 12 fondų fondai, 5 pinigų rinkos fondai, 4 nekilnojamo turto fondai, 4 mišrūs fondai ir 3 alternatyvūs fondai, pakankamai nemažas pasirinkimas. Praktiškai visi platinami fondai turi pirkimo ir pardavimo vienkartinius mokesčius, valdymo mokestį ir kai kurie sėkmės, kuris taikomas aplenkus indeksą arba viršijus jį fondo prospekte nustatyta grąža. Kadangi visuose fondo prospektuose rekomenduojama investicijas laikyti mažiausiai 5 metus, tai laikantis tokios prielaidos pirkimo / pardavimo mokestį suskaldžiau į 5 dalis taip padalijant kasmet.

Suvedus 123 fondų duomenis gaunam tokią lentelę:

Fondų mokesčiai per metus
Akcijų Obligacijų Pinigų rinkos Fondų fondai Alternatyvūs
Max 3,50% 1,40% 0,80% 1,89% 3,40%
Min 1,40% 0,65% 0,55% 1,50% 2,14%
Vidurkis 2,32% 0,92% 0,65% 1,71% 2,63%

Pagal šią lentelę galim matyti, jog investuotojas siekiantis investuoti į akcijų fondą renkantis turėtų ieškoti fondų, kuris būtų bent konkurencingas mokesčių atžvilgiu t.y fondo mokesčiai per 5 metus turėtų būti ne didesni už Lietuvos akcijų fondų vidurkį t.y 2,32%.

Nuo 1991 m. iki 2011 m. remiantis DJIA rinkos vidutinė grąža buvo 9,4% (su dividendais). Tarkim, jog dviejų fondų investicinė grąža buvo lygi būtent DJIA vidurkiui. Grafiškai fondų mokesčių įtaką 10 000 per paskutinius 20 metų atrodytų taip:

Fondų mokesčių įtaka investicijų grąžai 1991 – 2011 laikotrapiu

Taigi esant 1,9% mažesniems mokesčiams per paskutinius metus mūsų investicijų suma būtų didesnė  15 138 (46609,6 – 31471,6).

Kaip mano patirtis rodo, rinkoje labai daug panašių struktūrinių produktų, kurių investicinė grąža skiriasi keliomis dešimtosiomis procento ir galutiniame rezultate didesnė įtaką lemia kasmet renkami mokesčiai. Tas pats tinka ir aktyviai prekiaujant biržoje, kai vienas brokeris grąžina dalį komisinių, o kitas ne. Viskas priklauso nuo valdytojų požiūrio ir žinoma rezultatų.

KĄ KIEKVIENAS FINANSŲ KONSULTANTAS TURĖTŲ ŽINOTI APIE BIRŽOJE PREKIAUJAMUS FONDUS (ETF, ETN) (2 dalis)

28. Fundamentalūs obligacijų ETF gali būti naudingi

Daugumos pagrindinių fiksuotų pajamų ETF elgsena panaši dėl tokių pačių svertinių svorių, tačiau ir keletas produktų rinkoje, kurie visiškai skirtingai elgiasi. Keltos naujų ETF alokacija remiasi fundamentaliomis priežastimis, pvz: pinigų srautais, turto grąža, palūkanų padengimu, nuosavo ir skolinto kapitalo santykiu ir kitais. Rezultate gauname aukštesnės kokybės VP ETF sudėtyje.

  • SPDR Barclays Capital Issuer Scored Corporate Bond ETF (CBND)
  • Fundamental High Yield Corporate Bond Portfolio (PHB)
  • Fundamental Investment Grade Corporate Bond (PFIG)

Trumpai: Fundamentalūs obligacijų fondai išsprendžia tradicinių fiksuotų pajamų fondų problemas.

29. ETNs pabaigos terminas

Kaip skolos instrumentas, ETN turi pabaigos datą t.y kada uždaromas. Pabaigos datą kartais galima tiesiog matyti ETN pavadinime, tačiau dar dažniau investuotojai investuoja nežinodami, jog investavo į laikiną produktą. Prieš perkant ETN būtina perskaityti jo dokumentus, kad išsiaiškinti iki kurių metų ir dienos šis instrumentas galioja.

Trumpai: ETN turi pabaigos terminą, kuris gali būti naudingas siekiant suplanuoti investicijas.

30. Žaliavų ETF: naujos strategijos jau prieinamos

Pirmieji žaliavų ETF ir ETN produktai tiesiog atkartodavo ateities sandorių kainas. Pradžia buvo labai gera. Tačiau dabar ETF dar tobulesni ateities sandorių atžvilgiu. Vienas iš labiausiai intriguojančių produktų yra United States Commodity Index fondas (USCI). Šis fondas naudoją unikalią strategiją, kuri buvo pirmoji tokio tipo. Kiekvieną mėnesį fondas automatiškai pasirenka 14 ateities kontractų iš 27., sudarant unikalų portfelį su automatiniu žaliavų diversifikavimu. Šis USCI fondas tinka puikiai kurie ieško ilgalaikės strategijos.

Trumpai: Keletas naujų ETF leidžia naudoti naujas strretegijas bei išvengti “atidėjimo (kontango)” mokesčio.

31. Didesnis ne visada geresnis

Viena iš dažniausiai investuotojų daromų klaidų, kai investuojama į fondą turintį didžiausią turto bazę turto klasėje. Vienas iš geriausių pavyzdžių yra  FTSE China 25 Index fondas (FXI). Fondas savyje laiko tik 27 VP ir dešimt didžiausių sudaro dagiau negu 60% viso turto! Tai akivaizdžiai daro per mažai diversifikuotą produktą, visiška priešingybė ko dauguma investuotojų ieško, tačiau kadangi jis buvo “užkurtas” 2004 m., nuo to laiko sugebėjo padidinti aktyvų vertė po ko sekė valdomo turto didėjimas. Yra nemažai geresnių alternatyvų šiam fondui, bet jų reikia ieškoti. Visada reikia ieškoti, fondo dydis – nėra pagrindinis prioritetas.

Trumpai: Fondo valdomas turtas neturėtų būti pagrindinis kriterijus lyginant tos pačios kategorijos produktus.

32. Infrastruktūros ETF

Visos augančios rinkos plečiasi ir vystosi, yra vienas sektorius kuris neabejotinai tokiose šalyse augs: infrastruktūra. Šiandien yra ETF, kurie orientuoti į augančių rinkų infrastruktūrą ir investuoti Indijoje su INXX, Brazilijoje su BRXX, Kinijoje su CHXX ir daugeli besivystančių šalių galima rasti EMIF.

Infrastructuros ETFs
Simbolis ETF
IGF S&P Global Infrastructure
PXR Global Emerging Markets Infrastructure
EMIF S&P Emerging Markets Infrastructure Index Fund
BRXX Brazil Infrastructure Index Fund
INXX India Infrastructure ETF
CHXX INDXX China Infrastructure Index Fund
GII SPDR FTSE/Macquarie GI 100 ETF

Trumpai: Infrastruktūros ETF gali būti puikus įrankis norintiems investuoti į urbanizaciją visame pasaulyje.

33. ETF konsoliduotoms rinkoms

Krentančios rinkos gali būti tikra bėda, tačiau rinka, kuri nejuda nė vieną pusę, irgi ne mažiau kankinanti.  Rinkoje yra keletas ETF, kurių metodika gali būti naudinga konsoliduotose rinkoms. XIV yra atvirkščias VIX produktas. Kai rinkos kintamumas pastovus XIV galima gauti pelną dėl VIX kontraktų niuansų. Alternatyvų yra ir daugiau.

Konsoliduotos rinkos ETF
ETF ER
Daily Inverse VIX Short-Term ETN (XIV) 1.35%
S&P 500 BuyWrite Portfolio (PBP) 0.75%
Business Development Company ETN (BDCL) 0.85%

Trumpai:  Yra keletą ETF, kurie skirti uždirbti esant neapsisprendusioms rinkoms. 

34. BDC ETP: Priėjimas prie kito Facebook?

Dauguma investuotojų investicijas skirsto į tris grupes: didelės, vidutinės ir mažos. Šiandien yra finansiniai instrumentai leidžiantys investuoti į kompanijas, kurios yra per mažos kad prekiauti biržoje. Šios investicijos leidžia turėti skirtingas įmones, jų akijas, privilegijuotas akcijas ar skirtingo tipo skolos VP. Yra pora ETF  investuojančių ne į viešai biržoje prekiaujamas įmones, tai The PowerShares Private Equity Portfolio (PSP) ir Business Development Company ETN (BDCS).

Trumpai: Yra keletas ETF, kurie siūlo investavimo priėjimą prie viešai neplatinamų kompanijų. 

35. Atvirkštiniai ETP nėra tas pats kaip laikyti SHORT

Nėra tas pats todėl, kad dauguma atvirkštinių ETF tiesiog atkartoja dienos pokyčius specifinio indekso. Būtent todėl per eilę prekybos sesijų pokytis šiek tiek išsikraipo ir nėra lygus realiai SHORT pozicijai/

Trumpai: Prieš perkant atvirkštinius ETF būtina suprasti jų veikimo mechanizmą.

36. Pinigų rinkos ETF: saugus rojus audrose

Šiandien yra ETF skirtų praktiškai kiekvienam objektui į kurį norima investuoti. Ir ne visi jie skirti įspūdingai grąžai, kiti tiesiog orientuojasi į kapitalo išsaugojimą. Investuotojams ieškantiems saugios vietos tarp akcijų audrų, pinigų rinkos ETF turėtų puikiai tikti. Pvz aktyviai valdomas MINT turėtų būti įdomus, yra ir kitų pinigų rinkos ETF:

Keletas pinigų rinkos ETFs
ETF 30 Day SEC Yield ER
MINT 0.91% 0.35%
GSY 0.40% 0.37%
BIL 0% 0.13%

Trumpai: Pinigų rinkos ETF siūlo saugų prieglobstį esant neramiems laikams.  

37. AlphaDEX ETF: įdomi metodika ir rezultatai

Dauguma investuotojų ETF skaldo į dvi dalis: aktyvūs ir indeksu paremti. Realybėje galima rasti ir tarpinį variantą tarp šių dalių. Vienas iš tokių pavyzdžių yra AlphaDEX ETFs siūlomas First Trust companijos. Techniškai tai pasyvus ETF, tačiau leidėjai pastoviai ieško kuo atkartoti indeksus. Pagal jų sudarytą metodą ieškoma akcijų, kurios turi didžiausią potencialą augimui. Rezultatai labai neblogi per paskutinius metus:

ETF 2008 2009 2010 2011
FEX -38.74% 36.83% 20.67% -0.44%
SPY -36.70% 26.31% 15.04% 1.80%

Trumpai: AlphaDEX ETFs siūlo sudėtinį metodą, kuris per paskutinius metus aplenkė rinką.

38. Kaip nustatyti ETF vertę?

Kiekvieno investuotojo sprendimas dėl investavimo į ETF bus skirtingas, kadangi skiriasi investuotojų mokesčių aplinkybės, tolerancija rizikai ir daugelis kitų faktorių. Pagrindiai ETF palyginimo matavimai:

  • Išlaidos: labai paprasta, kuo mažesnės išlaidos, tuo galutiniame rezultate didesnė grąža.
  • Likvidumas: tai turėtų būti svarbu aktyviems investuotojams, kuriems reikia greit įeiti ir greit išeiti nepatiriant nuostolių dėl per mažo likvidumo.
  • Kintamumas: vertinant ir lyginant produktus tai gali būti svarbu, kadangi mažesnis likvidumas dažnai asociajuojasi su mažesne rizika. Tačiau tai nevisada.
  • Dividendų pajamingumas: daugumai investuotojų, tai gali būti kritinis veiksnys renkantis tarp panašių fondų.
  • Koncentracija: Investuotojas turėtų žinoti ko nori, gilaus ir balansuoto ETF ar su mažiau aktyvų ir mažiau koncentruoto.
  • Charakteristika:  vieniems investuotojams ETF rezultatų rodikliai svarbūs, kitiems ne. Tikriausiai praeities rezultatai turėtų būti svarbūs, tačiau ne vienintelis faktorius. Istorija negarantuoja ateities. Ypač finansuose.

Trumpai: Prieš investuojant svarbu įvertinti ir palyginti panašius produktus pagal įvairius kriterijus.

39. Kaip investuoti į jaunesnes negu besivystančias rinkas

Augančios rinkos yra tik viena dalis iš dar neišplėtotų ekonomikų. Yra nemažai dar palyginus naujų rinkų, kurios ilguoju laikotarpiu gali generuoti didžiulę grąžą. Tai rinkos, kurios dar mažiau išsivystę nei daugumai gerai pažįstamos rinkos, juk tokios buvo ir Kinija, Indija prieš 50 metų. Likvidumo ir skaidrumo trūkumas šiose rinkose lemia didžiulius svyravimus, tačiau pigios rinkos turi didžiulius augimo potencialus ilguoju laikotarpiu. Puikus tokių rinkų pavyzdys yra FRN ETF.

FRN
VP skaičius 39
Largest Country Weights Chile (38%)
Expense Ratio 0.65%
2010 Return 33.87%
2011 return -22.41%
ADV 52,600

Trumpai: Investavimas į dar visai žalias rinkas suteikia didžiulį augimo potencialą bei atitinkamą rinkų kintamumą.

40. Socialiai atsakingų kompanijų ETF

Yra fondų, kurie orientuoti į socialiai atsakingų kompanijų akcijas, tai kompanijos kuriančios pozityvią aplinką, socialios ir kitą darančios teisingai. Tokie fondai gali tikti investuotojams, kurie nenori investuot į “nedoras” ar neetiškas kompanijas.

Šiek tiek socialiai atsakingų ETF:

  • MSCI USA ESG Select Social Index Fund (KLD)
  • KLD 400 Social Index Fund (DSI)
  • ESG Shares North America Sustainability Index ETF  (NASI)
  • Europe MSCI EAFE ESG Index ETF (EAPS)

Trumpai: Kai kuriems investuotojams, socialiai atsakingų įmonių ETF gali pasiūlyti patrauklią investavimo galimybę.

41. ETF sudarytų iš ETF supratimas

Trumpai: Tokių ETF svarbiausias bruožas yra mokesčiai. Kadangi mokestis imamas už tą ETF kurį įsigyjame, bet už tuos ETF kurie yra pagrindinio sudėtyje. Tai svarbiausia. 

42. Kintančių palūkanų obligacijos eliminuoja palūkanų normos riziką

Didžioji dalis fiksuotų pajamų ETF orientuojasi į fiksuotų palūkanų skolos VP, tai reiškia, jog per tam tikrą laiką išmoka konkrečios palūkanos už skolos VP. Tačiau yra nemažai VP, kurie orientuojasi kintančių palūkanų obligacijas. Tokie fondai naudingi kai CB intensyviai keičia palūkanų normą.

Keletas pavyzdžių:

  • Floating Rate Note Fund (FLOT)
  • SPDR Barclays Capital Investment Grade Floating Rate ETF (FLRN)
  • Market Vectors Investment Grade Floating Rate Bond ETF  (FLTR)

Trumpai: Kintančių palūkanų obligacijos leidžia nesirūpinti palūkanų normų pokyčiais.

KAS GERIAU: DIVIDENDINĖS PAJAMOS AR AUGANTYS DIVIDENDAI?

Vien todėl, kad akcija moka dividendus dar nereiškia, jog artėja šios akcijos augimas. Puikus pavyzdys su Apple (AAPL), kuri planavo ir galiausiai išmokėjo pirmą kartą dividendus nuo 1995 m., dividendų pajamingumas buvo lygus 1,8%. Nepaisant išmokėtų dividendų kompanija planuoja uždarbį padidinti 22%, investuotojams toliau mokėti apie 2,65$ už akciją. Dividendų išmokėjimo rodiklis buvo lygus 26% pajamų, greičiausiai išlaikys panašų santykį. Žodžiu esmė ta, jog kuo aukštesnis dividendų išmokėjimo rodiklis tuo žemesnis uždarbio augimas ateityje.

Tarkim, jog įmonė x turi 100 LTL kapitalą ir pajamų 10 LTL, kapitalo grąža lygi 10%. Jeigu ji išmoka 70% uždarbio dividendais reiškiasi ji išmokės 7 LTL dividendų pavidalu ir likę 3 LTL perkeliami į kapitalą kaip papildomas kapitalas. Kitais metais, įmonė jau turi 103 LTL kapitalą ir jeigu mes laikomės prielaidos, jog įmonė uždirba 10% nuo kapitalo, tai uždarbis bus lygus 10,30 LTL. Kuo daugiau uždarbio įmonė savyje laiko, tuo greičiau kapitalo bazė ir uždarbis augs.  Pavyzdžiui, jeigu dividendų išmokėjimo rodiklis lygus tik 20%, tai kapitalo bazė būtų užaugusi iki 108 LTL ir esant 10% augimui uždarbis būtų lygus 10,80 LTL. Žinoma, kuo didesnis išmokėjimo santykis, tuo didesnis dividendų pajamingumas greičiausiai bus. Dėl to kad komunalinių paslaugų įmonės turi pastovų kapitalo poreikį ir keletą augimo galimybių jos linkusios išlaikyti aukštą dividendų išmokėjimo rodiklį ir aukštą dividendų pajamingumą, tuo tarpu technologijų kompanijos atvirkščiai, linkusios turėti neaukštą dividendų išmokėjimo rodiklį, todėl kad turi nemažai augimo potencialo.

Taigi dabar ar vėliau?

Taigi kas geriau: akcijos, kurios moka kuklius dividendus, tačiau turi nemažą tikimybę augti ateityje ar akcijos, kurios išmoka didžiąją dalį savo uždarbio dividendais, tačiau turi tik mažą potencialą augti? Kaip ir praktiškai visur gyvenime, taip ir čia, abu variantai turi pliusų ir minusų. Dividendus didinančios kompanijos dažniausiai yra aukštesnės kokybės, kurioms vadovauja disciplinuoti vadovai orientuojantys į augančius dividendus. Sugebėjimas per sunkumus ir lengumus padidinti dividendus parodo, jog kompanijos valdymo kultūra labai koncentruota į dividendų išsaugojimą ir auginimą. Tai geras signalas ateities augimui, kai vadovai koncentruojasi į platų kapitalo paskirstymą. Žymiausias augančių dividendų fanatikas žinoma yra Buffet. Tačiau viliojantis augimas dažniausiai yra susijęs su akcijos verte. O šiandienos ekonomikoje gaunant mažus dividendus ir reinvestuojant juos galim negauti siekiamos grąžos.

Argumentai už aukštą dividendų išmokėjimo rodiklį. Aukštas išmokėjimo rodiklis prognozuoja aukštesnį uždarbį ateityje, tiek visos rinkos lygiu, tiek individualioje kompanijoje. Pats išmokėjimų rodiklis parodo informaciją apie kompanijos valdymą. Vadovai, kurie pasitiki savo verslo perspektyva ir mato stiprius stiprius grynųjų pinigų srautus ateityje yra labiau linkę mokėti didesnius dividendus.

Kol nuspręsti kas geriau, akcijos su aukštu išmokėjimo rodikliu ar augimo potencialu, investiciniai fondai yra puikus būdas investuoti į dividendu s mokančias akcijas dėl nedidelių diversifikacijos kaštų.  Biržoje yra fondų, kurie orientuojasi į aukšto išmokėjimo akcijas taip pat kaip ir fondai, kurie orientuojasi į dividendų augimą. Šie fondai išpopuliarėjo investuotojų tarpe, kurie ieškojo obligacijų pajamingumo pakaitalo.

ETF lauke, tokių tipų fondų puikiausi pavyzdžiai greičiausiai yra Vanguard Dividend Appreciation ETF (VIG) su 2.1% dividendų pajamingumu ir Vanguard High Dividend Yield Index ETF (VYM) su 2.9% pajamingumu. Galim analizuoti, lyginti šių fondų augimo tempus, P/E, pardavimų itimo tempus, alokaciją ir standartinį nuokrypį, bet tikriausiai pagrindinis rodiklis būtų pastarųjų 5 metų vidutinė metinė grąža, kuri VIG buvo 2,89%, o VYM 0,89% dėl platesnės alokacijos ir finansų sektoriaus įmonių.

Reziumuojant kokio tipo akcijas rinktis turi nuspręsti kiekvienas individualiai pagal savo prioritetus.

3 DIVIDENDINIŲ AKCIJŲ PIRKIMO KRITERIJAI

Kas mane žino, kas bendrauja, žino, jog pagrinde dirbam su valiutomis, tačiau nuo naujųjų ruošiuosi užkurti naują projektą, kuriame bus tik individualių įmonių akcijos. Įtraukiant akcijas į portfelį vienas iš aspektų bus – dividendai, kurie nemažai įtakoja galutinį rezultatą. Yra tūkstančiai akcijų, kuriomis prekiaujama pasaulio biržose ir tikriausiai prireiktų viso gyvenimo norint vienam išanalizuoti visas akcijas, tačiau internete galima rast nemažai įrankių padedančių išfiltruoti akcijas, vienas mėgstamiausių finance Yahoo čia.

Apie dividendus ir juos mokančias akcijas prakalbau neatsitiktinai. Pagal kompanijos Ned Davis Research tyrimus 1972 metais investavus 100 USD į S&P 500 dividendus mokančias akcijas 2009 metų pabaigoje turėtume 2266 USD. Tuo tarpu tuos pačius 100 USD investavus į dividendų nemokančias akcijas per tą patį laikotarpį būtų neigiamas ( -39%). Investavus į kompanijas, kurios mokėjo dividendus ir kartu buvo lyderiaujančios arba augančios rezultatas dar geresnis t.y per analizuojamą laikotarpį 100 USD virto į 2945 USD. Ir manau šie Ned Davis pastebėjimai neturi būti ignoruojami. Priežastis kodėl augančių dividendų aplenkia rinką yra paprasta. Tokių kompanijų uždarbiai auga, dalis jo investuojama į verslą, dalis paskirstoma akcininkams. Augantis pelnas kelia akcijų kainą ilguoju laikotarpiu, taip pat auga ir dividendai.

100 USD investicija į dividendus mokančias ir nemokančias S&P 500 kompanijas.

Pirmasis kriterijus, kurį naudoju ir naudosiu ateityje yra tai, jog kompanija turi dividendus paskirstyti nemažiau kaip 7 metus iš eilės, kiek tyrinėjau to pakanka, kad ir toliau kasmet būtų mokami dividendai. US rinkoje šiuo metu matau beveik 400 tokių kompanijų, sudaryti portfeliui pakanka. Dažnai investuotojai, taip jau nusistovėjo, jog ieško kompanijų ne mažiau kaip 10 metų mokančių dividendus, o kodėl 10 metų? Niekas negali paaiškinti, tad pagal atliktas analizes nusprendžiau, jog man pakanka 7 metų iš eilės mokamų dividendų kas parodo kompanijos pastovią politiką dividendų mokėjime.

Antrasis kriterijus pašalina kompanijas, kurių prekiaujamos kainos ir uždarbio santykis (P/E) didesnis negu 20. Net ir tokios dividendų kompanijos kaip Coca-Cola arba Procter & Gamble nėra vertos įsigyti jų akcijų bet kokia kaina. Priežastis kodėl būtent dividendinės akcijos paskutinį dešimtmetį aplenkė rinką gali būti ta, jog jos tiesiog pervertintos. Būtent per paskutinį dešimtmetį investuotojų didžią dalį pajamų sudarė išmokėti dividendai.

Trečiasis kriterijumi išmetu visas akcijas, kurių dividendų mokėjimo santykis didesnis nei 60%. Žemesnis mokėjimas visada pliusas, nes visada yra erdvės pastoviam dividendų augimui ir mažiau kreipiant dėmesį į trumpo laikotarpio uždarbį. Taip pat aukštas dividendų mokėjimo santykis gali signalizuoti, jog kompanija nebegalės išmokėti dividendų ir tai rizika dėl jų mažinimo arba visai nemokėjimo.

Pagal tokius kriterijus atrinktas akcijas galime tyrinėti toliau. Vieni investuotojai toliau ieško potencialaus dividendų augimo, kai man užtenka to, nes žinau jog esu gero biolauko zonoje :)

Svarbu nepamiršti, jog dividendų investavimas neturėtų būti suprantamas kaip mechaninis procesas. Investuotojas turi detaliai analizuoti įmonių akcijas pagal sugeneruotą sąrašą, įvertinti jų konkurencinius pranašumus, suprasti jų verslo modelį ir tik dešimt kartų pamatavus – pjauti.

KUR INVESTUOTI ĮVYKUS DAR VIENAM RINKOS KRACHUI? PAGRINDINIS INVESTAVIMO ASPEKTAS

2007 m. pabaigoje – 2008 m. visi išgyveno finansinių aktyvų nuosmukį, visiškai nesvarbu kokius aktyvus turėjo portfelyje, tokiais periodais pvz populiarioji neigiama koreliacija tarp akcijų ir obligacijų išnyksta, tad portfelis krenta jei valdomas pasyviai. Tokie periodai gal nemalonūs portfeliui, tačiau suteikia puikių galimybių, tokios buvo ir 2009 m. Tada praktiškai dugne įsigijau pora Lietuvos bankų platinamų fondų vienetų ir po daugiau nei metų pardaviau su beveik 60% prieaugiu. Easy money. Ateis ir naujas nuosmukis, naujas rinkos dalyvių pozicijų perskirstymas ir būtina tuo pasinaudoti maksimaliai.  Vadovaujantis tuo šiandien atsiribočiau nuo investicijų į fondą ir ieškočiau investicijų į atskiras įmones. Kadangi ekonomika šiandien labai trapi, tai kompanijos turėtų būti įvairių valstybių ir tose valstybėse ypač svarbios dėl ko vyriausybės neleistų joms bankrutuoti.

Didžiausias ir stipriausias valstybių kompanijas galima rasti Forbes pateiktame sąraše. Gaunu tokią lentelę išsirinkus 20 stipriausių kompanijų skirtingose valstybėse:

Eil.nr

PAVADINIMAS

TICKER‘IS

ŠALIS

1.

Exxon Mobil

XOM

United States

2.

Royal Duch Shell

RDS-B

Netherlands

3.

ICBC

ICK.SG

China

4.

HSBC Holdings

HBC

United Kingdom

5.

Petrobras – Petroleo

PZE

Brasil

6.

Gazprom

GAZP.ME

Russia

7.

Volkswagen Group

VOW.DE

Germany

8.

Total

TOT

France

9.

Banco Santander

SAN

Spain

10.

Toyota Motor

TM

Japan

11.

Samsung Electronics

SSU.SG

South Korea

12.

ENI

ENI

Italy

13.

China Mobile

CHL

Hong Kong

14.

Nestle

NESN.VX

Switzerland

15.

Statoil

STO

Norway

16.

Commonwealth

CWH

Australia

17.

Royal bank of Canada

RY

Canada

18.

Reliance Industries

RELIANCE.NS

India

19.

ArcelorMittal

MT

Luxembourg

20.

Nordea bank

NDA-DKK.CO

Sweden

Palyginus S&P 500 indekso ir šių kompanijų portfelio dinamiką, kurių kiekvienos svoris lygus 5% gauname:

Investavus didžiausių kompanijų portfelį 2009 m. sausio 1 d. per 43 mėn. turėtume 12,7%, STDEV = 23,2, šarpo rodiklis lygus 0,33. Kompanijų akcijų svorius paskirsčius pagal jų kintamumą, dinamika gaunama tokia:

Pertvarkius alokaciją 43 mėn. rezultatas išaugo iki 13,7%, sumažėjo stdev iki 21, o šarpo rodiklis išaugo iki 0,41.

Pirmus du metus sudarytas portfelis žymiai pranašesnis negu SPY, nuo 2011 m. vidurio situacija keblesnė dėl portfelyje esančių naftos ir finansų institucijų akcijų, kurios nerodo geriausių rezultatų.

Taigi, esant finansų rinkos nuosmukiams dėl nedidelės rizikos žymiai naudingiau rinktis individualias akcijas negu įsigyti išvestinius instrumentus, kurie savyje laiko ir gerus, ir blogus finansinius aktyvus.

KĄ KIEKVIENAS FINANSŲ KONSULTANTAS TURĖTŲ ŽINOTI APIE BIRŽOJE PREKIAUJAMUS FONDUS (ETF, ETN) (1 dalis)

Biržoje prekiaujami fondai tapo labai populiarūs per pastaruosius keletą metų, jų turtas išaugo keliasdešimt kartų ir tapo pagrindiniai instrumentai norint sekti indeksais, kuriais paprastam vartotojui ne visada lengva įsigyti. ETF naudoja finansų patarėjai, registruoti investicijų patarėjai, investiciniai fondai, pinigų valdytojai ir individualūs investuotojai taip pat įtraukia į investicinius portfelius, taip sumažindami įsigijo kaštus ir taip padidinant mokesčių už investicijas efektyvumą. Iš pažiūros gana paprastas finansinis instrumentas ištikrųjų yra ganėtinai kompeksiškas, tad investuotojui reikia nemažai žinoti apie jų struktųrą, galimybes ir ribas.

ETF turto dinamika.

1. UIT vs ETF: svarbi struktūra

Biržoje prekiaujama įvairios struktūros produktų, pradedant vekseliais ir baigiant ETF, jungtiniais investiciniais trestais (UIT). Dauguma pirmųjų biržoje prekiaujamų produktų ištikrųjų buvo UIT su keletą ypatybių. Pirma, UIT’sai turėjo atkartoti tam tikrą rinkos indeksą. Antra, UIT’sai nereinvestuoja gautų dividendų iš kompanijų, o tikras ETF tai gali. Pvz S&P 500 SPDR (SPY) yra UIT, tačiau iShares S&P 500 Index Fund (IVV) ir Vanguard S&P 500 ETF (VOO) yra tikri biržoje prekiuajami fondai (ETF). Dėl gaunamo dividendų skirtumo SPY pasižymi žemese grąža nei tikras ETF bulių rinkose ir šiek tiek pranašesnis meškų rinkose.

Trumpai: svarbu atkreipti dėmesį į struktūrą, nes tai gali turėti didelę įtaką grąžai. 

2. Dividendiniai ETF nevisada pasižymi dideliais dividendų pajamingumais.

Dauguma investuotoju ETF naudoja į didvidendus orientuotose strategijose. Svarbu, jog ne visi dividendiniai ETF siūlo ištikrųjų pajamas iš dividendų, svarbi jų konstrukcija ir priežiūra.

Nemažai į dividendus orientuotų ETF prioritetą laiko išmokėjimo pastovumą (kuo dažniau) nekreipiant dėmesio į pajamingumą. Pavyzdžiui Vanguard Dividend Appreciation ETF (VIG) įtraukia tik tas kompanijas, kurios moka dividendus jau 10 metų iš eilės. Tai nieko bloga, tačiau tai nėra pagrindinis faktorius pagal kurį būtų galima maksimizuoti pelną. Būtina pažiūrėti po kapotu.

Trumpai: Yra daug dividendinių ETF rūšių todėl visada reikia žiūrėti po kapotu.

3. Svertiniai biržoje prekiaujami struktūriniai produktai būna skirtingi

Pastaruosius keletą metų buvo nemažai ginčų dėl svertinių ETF. Dažniausiai jie kildavo dėl skirtingų nuokrypių dėl verčių lyginant su sekamuoju indeksu. Svertiniai ETF būna trijų rūšių ir skirstomi pagal atnaujinimo dažnumą, kas turi didžiulę įtaką grąžos / rizikos santykiui:

  • Kasdien atnaujinami svertiniai ETF. Kiekvienos sesijos pabaigoje ETF yra “nuresetinami”. Tokius ETF leidžia Direxion, ProShares.
  • Kas mėnesį atnaujinami ETF. 
  • Neatnaujinami ETF. Yra keletas ETN, kurie rezultatams naudoją svertą ir nėra atnaujinami 10 ir daugiau metų.  To pasekoje rezultatai gali būti labai skirtingi ir pats svertas svyruoti, kartais net iki 8x!

Trumpai: Svertinio ETF niuansai ypač svarbūs siekiant valdyti riziką.

4. Dauguma žaliavų ETF nesiūlo priėjimo prie SPOT (neatidėliotų sandorių) žaliavų kainų.

Būtent ETF padėjo demokratizuoti žaliavas paskirstant jas didesniam investuotojų ratui bei suteikiant galimybę į jas investuoti. Tačiau didžioji dalis investuotojų nesuprato jų teikiamų galimybių ir limitų, kas gali vesti prie nusivylimo.  Labai svarbu suvokti, jog žaliavų ETF neduoda priėjimo prie SPO kainų. Dauguma jie juda pagal ateities sandorių (futures) kainas, kurios nejuda tobulai su SPOT (neatidėliotų sandorių) kainomis, kas turi įtaką galutiniam rezultatui.

Žaliavų ETF sudaryti ateities sandorių pagrindu yra lemiami trijų faktorių:

  • SPOT  kainos pokyčių
  • Ateities sandorių kreivės svyravimų
  • Gautos palūkanos dėl neinvestuotų grynųjų

Dauguma atvejų antr priežastis yra pagrindinis veiksnys lemiantis rezultatus ir taip pagrindinė priežastis galinti nutraukti SPOT grąžą ilguoju laikotarpiu. Tai nereiškia, jog investuotojas turi laikytis atokiau nuo žaliavų ETP, tačiau būtina suprasti šių produktų niuansus. 

Trumpai: Svarbu suprasti žaliavų ETF limitus. Didžioji dalis ETF neseka SPOT kaina.

5. Dydžio svarba.

Investuotojai ieškantys galimybių akcijų rinkose naudojant ETF dažnai tenka priimti svarbų sprendimą: rinktis ETF, kuriame dominuoja didelės įmonės ir jų akcijos ar rinktis ETF, kuris koncentruojasi į mažas įmones. Pasirinkimas lemia grąžos / rizikos santykį. Didelių įmonių akcijos bus gerokai stabilesnės, kai tuo tarpu mažų žymiai daugiau kintančios, tačiau ilguoju laikotarpiu turinčios daugiau potencialo grąžos augimui.

Yra ir kitų svarbių faktorių. Pavyzdžiui, dauguma investuotojų stebiu mažas įmones siekiant geriau suprasti vietinę ekonomiką. Kol didžiosios korporacijos generuoja pajamas globaliu mastu, mažosios orientuojasi į vietinį vartojimą.

Trumpai: Ne visi akcijų tarptautiniai ETF yra sudaryti vienodai. Pagrindinis skirtumas tarp didelių ir mažų įmonių akcijų dalies ETF portfelyje.

6. Ne visų ETF žemi pirkimo kaštai.

Vienas didžiausių ETF privalumų prieš įprastus aktyviai valdomus fondus yra pirkimo kaštų efektyvumas. ETF pasižymi nevienodomis sąnaudomis, pastarosios gali svyruoti iki 200 bazinių punktų, nuo 5 bazinių punktų iki 2%.

Netgi panašių produktų kaštai gali skirtis. Pvz  EEM ir VWO siekia atkartoti  MSCI aukgančių rinkų Indexksą, tačiau pirmojo kaštai 0.67%, antrojo 0.20%. Yra ir daugiau pavyzdžių. SCHZ kaštų atžvilgiu žymiai pranašesnis už AGG  ir IAU mokesčiai mažesni negu GLD (nors abu orientuojasi į fizinį auksą).

Trumpai: siekiant minimizuoti kaštus svarbu tyrinėti ETF, kadangi panašios sudėties ETF gali būti žymiai pigesnis.

7. Tu neprivalai mokėti komisinių.

Jeigu komisiniai perkant ir parduodant ETF skamba kaip blogos naujienos turimoms akcijoms, tai reikėtų žinoti, jog yra šimtai prekiaujamų produktų, kuriais prekiaujant nereikia mokėti komisinių. Sxhwab, Vanguard, Fidelity, Global x, Wisdom Tree ir kiti siūlo savo klientams nemokamai prekiauti ETF.

Trumpai: dauguma fondų turi galimybe prekiauti nemokant komisinių, o tai gali padėti efektyviai valdyti sąnaudas.

8. Rinkos orderiai (pavedimai) – bloga idėja.

Būtina paminėti, jog ETF prekiaujamai kaip ir akcijomis. Tai geras dalykas, kadangi investuotojai gali valdyti sandorius dienos prekybos sesijos metu, atidaryti arba uždaryti sandorius iki nuskamba skambutis. Tačiau tame yra ir trūkumų.

ETF laiko savyje ne tikrus fondų aktyvus, tik kainą pagal kurią vyksta pirkėjo ir pardavėjo sandoriai. O tai gali sukelti didelius nuostolius naudojant orderius prekiaujant ETF, kadangi nupirka . parduoda kaina gali būti per brangi / pigi palyginti su  indeksuojamo indekso ar fondo kaina.

Sprendimas gali būti labai paprastas: naudoti tik LIMIT tipo orderius. Tai gera idėja kada dirbama su ETF ir siekiama apsaugoti save nuo kainos praslydimų.

Trumpai: Visada naudok LIMIT orderius siekiant apsaugoti save nuo netinkamos kainos orderių.

9. ETN turi kredito riziką.

ETF pakaitalas yra ETN, skolos instrumentas, kurio grąža priklauso nuo tam tikro indekso. ETN privalumai: sekant indeksą nebūna klaidų t.y nebus brangesnės ar pigesnės kainos negu sekamas indeksas. Įprasta, jog ETN dažniausiai būna skolos VP išleisti įvairių institucijų. Tai reiškia, jog jei bankas, kuris išleido šiuos ETN bankrutuoja, investuotojas gali netekti visų lėšų. Tokie bankrotai vyksta labai retai, tačiau niekada nesakyk niekada.

Trumpai: ETN priklauso nuo leidėjo mokumo, esant bankrotui investuotojas gali neatgauti investuoto kapitalo.

10. ETF gali užsidaryti (Nėra dėl ko jaudintis!)

ETF užsidaro, kai prarandamas investuotojų susidomėjimas ir siurbiami grynieji iš kompanijos, kuri juos siūlo. Užsidarius ETF, likviduojamas jo portfelis ir visos lėšos grąžinamos investuotojams, tai nereikia panikuoti.

Trumpai: ETF gali užsidaryti, tačiau visas investuotas kapitalas grąžinamas investuotojui.

11. Apyvarta nelygi likvidumui.

Kada ieškoma potencialių ETF investicijų, vienas iš pirmųjų kriterijų turėtų būti fondo vidutinė dienos apyvarta. Tai padeda dirbant akcijomis, tačiau su ETF kebliau.

Klabant apie ETF, istorinis susidomėjimas ne visada indikuoja fondo likvidumą. Dėl specialaus kūrimo mechanizmo, kuris leidžia autorizuotiems dalyviams sukurti naujas akcijas. ETF geriausiai galima apibūdinti kaip “spontaniško likvidumo” instrumentą, kuriame naujos akcijos yra sukuriamos siekiant patenkinti augančia paklausą.

Trumpai: ETF kūrimo mechanizmas padaro visus ETF likvidžius, nepriklausomai nuo apyvartos.

12. Augančių rinkų skirtingi apibrėžimai.

Susidomėjimas augančiomis rinkomis augo pastaraisiais metais kai investuotojai pripažino, jog būtent Kinija, Indija ir kitos augančios pagrindinės augančiam pasaulio BVP. Norint tokioms rinkoms naudoti ETF būtina suprasti, jog ne kiekvienas gali būti priskiriamas “augančių rinkų” kategorijai bei nuo ETF leidėjų priklauso kokios šalys priskiriamos . Indeksų leidėjai kaip MSCI Pietų Korėja ir Taivaną laiko augančiomis ir neišplėtotomis šalimis, tad jų portfeliuose (VWO, EEM) šios šalys sudaro beveik ketvirtadalį

Dow Jones ir organizacijos tokios kaip TVF laiko, jog šios šalys išplėtotos, tai reiškia, jog savo portfeliuose (PVZ AGEM) jos nebus įtraukiamos.

Trumpai: Augančios rinkos turi aiškius matavimus, leidėjų nuomonė ir pasirinkimas kurios šalys neišplėtotos dar ne viskas.

13. Dauguma obligacijų fondų nesielgia kaip obligacijos.

Nemažai investuotojų renkasi ETF siekdami fiksuotų pajamų. Tačiau kada naudojami obligacijų ETF, yra keletas svarbių aspektų kurie turi būti įvykdyti.  Dauguma obligacijų ETF nesielgia kaip obligacijos, funkcionuoja nepriklausomai ir pasižymi stabiliu periodiškumu. Tuo tarpu atskiros obligacijos stebi palūkanų normų rizikas ir išperkamos pasibaigus terminui.

Yra ETF, kurie pasižymi kaip individualios obligacijos su išmokėjimais konkrečią datą. Tai gali padėti investuotojams planuoti pinigų srautus.

Trumpai: Fiksuotų pajamų ETF nevisada elgiasi kaip obligacijos.

14. Ne visi ETF diversifikuoti.

Vienas pagrindinių ETF bruožų – diversifikacija mažais kaštais. Daug lengviau ir pigiau pirkti vieną ETF negu keliasdešimt akcijų. Rinkoje pasitaiko ETF, kurie per mažai diversifikuoti arba pasižymi aukšta aktyvų koreliacija. Pvz energijos įmonių akcijų ETF (XLE), kuris orientuojasi į JAV naftos ir dujų įmones. XLE beveik trečdalį sudaro Exxon ir Chevron įmonės, tai reiškia, jog didžioji dalis rezultato priklauso būtent nuo šių dviejų įmonių.

Trumpai: Visada būtina atidžiai išanalizuoti fondo struktūrą, ne visi fondai būna pakankamai diversifikuoti.

15. Diversifikacijos matavimas: gylis, balansas.

Išsiaiškinti kaip diversifikuotas ETF yra keletas matavimo vienetų. Tikriausiai dažniausiai naudojamai ir informatyviausi yra ETF gylis ir ETF balansas. Gylis matuojamas pagal fondo laikomų aktyvų skaičių; kuo fonde daugiau individualių VP, tuo gilesnis prekiaujamas ETF.  Balansas parodo kiek portfelis koncentruotas pagal didžiausias pozicijas, ypač 10 didžiausių aktyvų. Kuo mažesnę fondo dalį sudaro top 10 didžiausių aktyvų, tuo fondo portfelis labiau diversifikuotas.

Gylį ir balansą galima palyginti ETFdb.com, pvz Kinijos ETF palyginimas.

Trumpai: renkantis ETF svarbu įvertinti jo gylį ir balansą.

16. Ribotos rizikos (hedge) fondu ETF: mažos rizikos investicijos?

Viena didžiausių ETF inovacijų per paskutinius keletą metų buvo indeksinių produktų plėtojimas arba ribotos rizikos fondų strategijų mėgdžiojimas. Tokie fondai kaip QAI, CSMA, MCRO gali būti puikūs papildumas tradiciniams akcijų – obligacijų portfeliams. Pagrindinis šių fondų tikslas yra kiek įmanoma mažesnė aktyvų koreliacija, kas reiškia mažesnę riziką.

Ribotos rizikos (Hedge) fondų ETFai
Ateities sandoriai ALTWDTI
Arbitražas CSMAMNACSMB
Makro MCRO
Realios grąžos CPIRRF
Atkartojantys ribotos rizikos fondus QAIHDG

Trumpai: ribotos rizikos fondai nėra tokie rizikingi kaip atrodo.

17. ETF negali bankrutuoti.

ETF turi saugos priemones saugančias nuo galimo bankroto. Plačiau kodėl ir kaip ETF negali bankrutuoti gali rasti čia.

Trumpai: nesvarbu kas ką rašo, sako – ETF niekada nebankrutuos.

18. Žemo kintamumo ETF galingas įrankis meškų rinkoje.

Norint išlyginti portfelio aukštyn žemyn svyravimus būtina parinkti mažo kintamumo instrumentus, tam puikiai tinka mažo kintamumo ETF palyginti su individualiomis akcijomis. Mažo kintamumo ETF gali puikiai tikti ilguoju laikotarpiu, kadangi dažniausiai tokie ETF seka konkrečios (-aus) šalies, sektoriaus indeksą, to pasekoje esant meškų rinkai patiriamas mažesnis nuostolis nei laikant netinkamas individulias akcijas.

Žemo kintamumo ETF
Indeksas ETFs
S&P 500 SPLV
Russell 1000 LVOL
Russell 2000 SLVY
MSCI EAFE EFAV
MSCI Emerging Markets EEMV

Trumpai: žemas kintamumo fondai siūlo konpetetingus rezultatus esant meškų rinkoms.


19. Long/Short ETF sumažina portfelio kintamumą. 

Populiarėjant ETF auga ir Long/Short tipų ETF skaičius, kurie leidžia investuotojams būti rinkoje neutralioje padėtyje. Šie ETF naudoja pirkimo / pardavimo (spread) kainų prekybos strategijas, kurios leidžia investuotojui uždirbti iš dvejų turto klasių (kurios gali būti labai panašios arba labai skirtingos). Yra keletas jų bruožų. Pirma, šie instrumentai pasižymi sugebėjimu uždirbti esant bet kokiai rinkai ir orientuojasi į absoliučią grąžą. Antra, šie fondai pasižymi labai žemu kintamumu, todėl gali tikti ilgalaikiam portfeliui.

Trumpai: Long / Short instrumentai gali puikiai tikti sumažinti portfelio kintamumui.

20.Research Affiliates (RAFI) svorių paskirstymo metodika ir ETF

Viena iš populiarų VP dalies paskirstymo portfelio technika yra Research Affiliates. Dažnai investuotojai lėšas paskirsto remdamiesi rinkos kaina, o štai RAFI siūlo paskirstyti remiantis 4 fundamentaliais indikatoriais: balansine verte, pajamomis, grynųjų srautais ir dividendais. Yra keletas ETF dirbančių pagal RAFI.

RAFI ETF
Small/Mid Cap U.S. Stocks PRFZ
Large Cap U.S. Stocks PRF
Asia Pacific Ex-Japan Stocks PAF
Ex-U.S. Large Cap Stocks PXF
Emerging Market Stocks PXH
Corporate Bonds PHB
Junk Bonds PFIG

Trumpai: RAFI fondai koncentruojasi į balaninę vertę, pajamas, grynųjų srautus ir dividendus sudarant savo portfelius.

 21. Vertės / Augimo ETF laikomi VP dažnai sutampa.

Rinkoje daugybė ETF, kurie visą visuma siekia suskirstyti į dvi dėžes: augimo ir vertės. Problema, jog dažnai šių skirtingą investavimo strategiją turinčių ETF laikomi VP sutampa. Palyginus iShares S&P 500 Growth Index Fund (IVW) ir S&P 500 Value Index Fund (IVE), pirmasis laiko apie 280 aktyvų, antrasis apie 370. Nereikia aukštosios matematikos, kad suprasti jog šie ETF laiko ir į vertę, ir į augimą orientuotus aktyvus. Daug rimčiau atrodo  RPV ir RPG.

Trumpai: Yra daug sutampančių VP sudarant vertės ir augimo ETF.

22. Dinamiški ETF gali užpildyti portfelio spragas

Dauguma ETF siūlomi kaip nekintamos sudėties, tai reiškia, jog turto klasės išlieka tos pačios skirtingais laikais. Tačiau egzistuoja dinaminiai ETF, kurių portfelis kinta pagal esamą rinkos situaciją.

Keletą dinamiškų ETF ir ETN:

23. Kintamumo ETF – apsauga nuo staigių viršūnių ir dugnų

“Direxion” pirmieji pasiūlė ETF priklausomus nuo kintamumo. Kada kintamumas tampa kaip smaigalys (greitai išauga arba greitai symažėja), ETF alokacija dedama į rizikingus aktyvus arba į grynuosius. Tai puiki alternatyva ilgo laikotarpio portfeliams, kadangi labai mažais kaštais laikui bėgant portfelis performuojamas automatiškai.

Pavyzdžiai:

  • Direxion S&P 500 RC Volatility Response Shares (VSPY)
  • Direxion S&P 1500 RC Volatility Response Shares (VSPR)
  • Direxion S&P Latin America 40 RC Volatility Response Shares (VLAT)

Trumpai: Kintamumo fondai gali padėti apsaugoti nuo staigių kilimų ir kritimų.

 24. AGG ir BND nėra visiški obligacijų rinkos ETF 

AGG ir BND yra patys populiariausi ETF obligacijų rinkoje. Dauguma mano, jog šie fondai siūlo paprastą ir pigų priėimą prie globalios obligacijų rinkos. Tačiau tai iliuzija, kadangi AGG ir BND neįtraukia tarptautinių skolos ar “junk” obligacijų, daug fondo lėšų skirdami JAV iždo vekseliams. Investuotojai ieškantys globalaus obligacijų ETF turėtų ėdėti daugiau pastangų. AGG ir BND laiko puikius fiksuotų pajamų aktyvus, tačiau ne visus.

AGG Portfelis
Treasuries 35%
MBS Pass-Through 30%
Corporates 20%
Other 15%

Trumpai: Skirtingai negu dauguma mano, AGG ir BND nėra visų fiksuotų pajamų fondai.

25. Ex-Sector ETF padeda išvengti rizikingų sektorių

Investuotojai ieško būdų kaip padidinti savo investicijų alfa užuot skirę laiką paieškai mažesnę grąžą teikiančioms turto klasėms. Dauguma atvejų portfelio alfa gali padidinti tam tikro ekonomikos sektoriaus VP išmetimas iš portfelio. Blogo sektoriaus VP išmetimas iš portfelio yra efektyvus kelias sumušti rinką.

Pvz investuotojams ieškantiems ETF, kuris neįtraukia finansų sektoriaus gali rinktis pvz DTN arba DOO fondus, kurie investuoja tarptautinėse rinkose, tačiau vengia bankų ir kitų finansinių institucijų.

Žemiau pateikta lentelė puikiai iliustruoja “ex-sector” fondų galimybę sumušti rinką:

DTN vs. SPY
2008  2009  2010  2011 
DTN -36.22% 25.57% 21.43% 11.92%
SPY -36.70% 26.31% 15.04% 1.80%

Trumpai: neįtraukiantys tam tikro sektoriau  Ex-sector fundai gali padėti išvengti šlubuojančių ekonomikos sektorių.

26. Mažiau žinomi, tačiau verti dėmesio ETF.

Ieškant investicijų galimybių į ETF nederėtų susikoncentruoti į populiariausius ir didžiausiu valdomu turtu pasižyminčius fondus, kadangi tarp daugiau nei 1500 ETF galima rasti puikių egzempliorių.

  • Focus Morningstar US Market Index ETF (FMU): Šis ETF puikiai tinka ilgalakiam portfeliui, kadangi jo portfelyje daugiau nei 1000 akcijų įvairaus dydžio įmonių ir šakų. Ir visa tai tik už 0,05% per metus bei prekiauti per “Scottrade” šiuo ETF galima nemokamai.
  • Madrona Forward Global Bond ETF (FWDB): Šis aktyviai valdomas ETF yra puikus siekiantiems globalaus prieaugio iš obligacijų. Skirtingai negu dauguma obligacijų fondų FWDB laiko “junk” obligacijas, tarptautines obligacijas, privilegijuotas akcijas, JAV obligacijas, konvertuojamas obligacijas savo portfelyje. Kitaip tariant tai ETF, kurio laikomi aktyvai daug plačiau išskirstyti negu BOND, AGG ar BND fondai.

Trumpai: didžiulėje ETF visumoje galim rasti mažiau žinomus, tačiau vertomis dėmesio strategijomis.

27. ETF pavadinimas ne visada parodo laikomus aktyvus.

Investuotojas niekada rinktis ETF pagal viršelį. Dažniausiai fondo pavadinimas atskleidžia svarbiausias detales. Tačiau kai kuriais atvejais gali apgaudinėti. Pvz  SPDR S&P Middle East & Africa ETF (GAF) beveik 90% aktyvų turi vienoje šalyje.

Trumpai: ETF vardas dar ne viskas, visada reikia žiūrėti giliau ieškant investicijos.

Bus dar antra dalis apie ETF, dar ne viskas parašyta apie juos.

PAGRINDINĖS INVESTAVIMO STRATEGIJOS SIEKIANT STABILIŲ PAJAMŲ

Mano akimis didžioji dalis rinkos dalyvių dažniausiai siekia greit padvigubinti, patrigubinti kapitalą per daug nesigilinant į makroekonomiką ir pačios rinkos esamą situaciją, o dar blogiau į konkrečios kompanijos padėtį jei investuojama į konkretų subjektą. Viskas OK, jei buvo investuota 1971 – 1981; 1983 – 1996; 1999 – 2000; 2002 – 2008 m. laikotarpiais, esant bulių rinkoms ir spėjus išlipti arba performuoti portfelį.  Dažniausiai individualūs investuotojai patyrę rinkos nuosmukius kaip 2008 m. renkasi iš trijų variantų: pasitraukti iš investavimo, daugiau domėtis esama situacija arba pasirinkti stretegiją, teikiančia  stabilias pajamas.  Tie kurie nusprendžia, jog ištikrųjų reikia ne greito kapitalo, bet patikimo ir stabilaus pajamų šaltinio, kuris augtų laikui bėgant. Tad tiems, kurie to siekia galėčiau paminėti keletą paprastų strategijų.

Rinktis akcijas ilguoju laikotarpiu

Ypač jei planuojama investuoti ilgu laikotarpiu (daugiau nei 10 m.) akcijos turėtų būti horizonte. O ypač dividendinės akcijos, kurios moka reguliarius dividendus pvz Knightsbridge Tankers Limited (paskutinius 10 m. dividendų vidurkis 22%), McGraw-Hill Ryerson Ltd  (18,75%), National Presto Industries Inc. (8,38%) ir t.t. Tai padeda gauti pastovias pajamas ir sumušti infliaciją.

Laikyti šiek tiek grynųjų dėl pirkimo nuosmukių metu

Manyčiau būtų protinga iki 10% investicinio portfelio kapitalo laikyti grynaisiais, tai gali būti nacionalinė arba užsienio valiuta. Šie grynieji lauktų progų pigiai apsipirkti rinkoje arba naujoms dividendinėms akcijoms.  Didelės dalies laikyti grynaisiais nederėtų dėl infliacijos, pinigai turi dirbti, nemiegoti :)

Pirkti ir Stebėti, o ne Pirkti ir Laikyti

Tiesiog kartais reikia parduoti ir neleisti emocijoms versti laikyti nuostolingas pozicijas. Jie yra planas kaip nusipirkti, tai turi būti ir planas kaip / kada parduoti. Rinkoje daug pavyzdžių kai per porą metų viena įmonės akciją grįžta prieš penketą ir daugiau metų vertės rinkos ar įmonės nuosmukių metu (pvz BWL). Tad visada reikėtų turėtų planą, už kokią kainą finansinis aktyvas bus parduotas. Tai gali būti pvz 20% nuo aktyvo viršūnės.

Didėjant kintamumui laikyti tik kokybiškus aktyvus

Skolos, bankrotai ir viltis dėl didesnio ekonomikos stimulo yra vieni iš faktorių, kurie šiandien veža rinką. Visa tai verčia kainas svyruoti plačia amplitude dienomis ir savaitėmis be jokių didesnių pokyčių kompanijų ataskaitose ir apskritai fundamentinėje situacijoje. Tad derėtų pirkti tik kokybę, žemos beta ir dividendines akcijas, fondus, ETF, kurie turi ilgesnę nei 5 metų pelningumo istoriją ir augančius dividendus.

AUKSAS KAUPIASI JUDESIUI

Jau kuris laikas stebiu auksą, kadangi paskutinių dvejų ekonomikos nuosmukių metu jo, kaip investicinio instrumento specifika yra pasikeitusi dėl sugebėjimo atsispirti rinkos nuosmukiams. Tai lemia rinkos dalyvių noras ir siekis apsaugoti pinigus nuo infliacijos, o rinkos nuosmukio metu tiek akcijos, tiek obligacijos linkę judėti žemyn, koreliacija išnyksta dėl panikos. Tad aktyvų, kuriuose saugu laikyti kapitalą nėra taip jau daug.

Metus laiko auksas svyruoja uždaroje amplitudėje (range) su max reikšme 1900 USD/Oz ir min. reikšme 1500 USD/oz, 400 USD intervalas, kuris visus metus laiko mažėja ir negana to spaudžiamas į bulių trikampį, kuris priskiriamas bulių rinkos šablonui. Dalinuosi:

Auksas linkęs judesiui: bulių trikampis + auganti apyvarta.

Auksas kolkas grafiškai trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu yra linkęs kilti aukštyn. Reiktų nepamiršti, jog brangieji metalai yra centrinių bankų subjektai intervencijų ir neintervencijų metu. Visko gali nutikti trumpuoju laikotarpiu, tačiau kol rinka laiko aukso kainą ties 1515 USD/Oz bulių šablonas galioja. Net ir sulaužius palaikymą 1515 USD/Oz galima “shortinti” arba laukti pirkimo pigesne kaina. Bet kokiu atveju auksas ruošiasi nemažam judesiui. Tai patvirtina ir trikampio viduje vis didėjanti savaitinė prekybos apyvarta.

Ieškant fundamentalių priežasčių aukso kainos augmui, įžvelgiu dvi:

1) Labai didelę įtaka daro JAV federalinių rezervų sistema ir pinigų pasiūlos didinimas. Iš istorijos matyti aiškus poveikis aktyvų rinkoms. Tad jei ir toliau ūkis nerodys ryškių augimo perspektyvų, FED’as turėtų skatinti ūkį. Birželio 21 d. FED komitetas tai patvirtina:

“Federalinių rezervų komitetas yra pasiruošęs imtis veiksmų, prioritetu laikant stipresnį ekonomikos atsigavimą, darbo rinkos padėties gerėjimą ir kainų stabilumą.”

Vadovaujantis tuo esu linkęs manyti, jog JAV FED turtą pirks ir ekonomiką skatins anksčiau ar vėliau.

2) Antra priežastis šiek tiek subtylesnė. Valiutos ir FDIC JAV kontrolės institucijos pakeitė kapitalo reikalavimus bankams. Cituoju:

“Assets not included in a defined exposure category. (i) A [BANK] may assign a risk-weighted asset amount of zero to cash owned and held in all offices of the [BANK] or in transit and for gold bullion held in the [BANK]‘s own vaults, or held in another [BANK]‘s vaults on an allocated basis, to the extent the gold bullion assets are offset by gold bullion liabilities.”

Tokių pakeitimų efektas turėtų būti aiškus. Per daug resursų išeikvojnatys bankai daugiau neprivalo atidėti svarbaus kapitalo prieš aukso atsargas. Ir tai panaikina nesąžiningą, jei taip galimą išsireikšti, vyriausybių obligacijų privalumą, nes būtent šie VP neturėjo būt dengiami auksu. Tad auksas ir vyriausybių obligacijos bus viename kovos lauke. Viename kampe bus per daug įsiskolinusios vyriausybės ir jų obligacijos, kurių pajamingumas yra mažiau negu 0% įvertinus infliaciją. Kitame kampe – auksas, kuris pagal istorinius duomenis dar ir padidino pirkimo galią 45% nuo 1971 m.

 Kad ir kaip ten bebūtų – judesys bus.

PORTFELIO AKTYVŲ KORELIACIJA PRAKTIKOJE

Praeitame straipsnelyje aprašiau seną gerą portfelio koreliacijos teoriją, kuri reikalinga kiekvieno portfelio formavime bei valdyme. Išsiaiškinti kaip koreliacija veikia portfelį ir jo šapro :) rodiklį praktiškai panaudojau įvairius ETF.

Pirmojo portfelio aktyvų koreliacija lygi 0,9848 (šarpo koef. = 0,39), lyginant su S&P 500 pokyčių dinamika atrodo taip:  

Portfelis su 0,9848 aktyvų koreliacija.

Antrojo portfelio aktyvų koreliacija artima nuliui ir lygi 0,0495 (šarpo koef. = 1,43), lyginant su S&P 500 pokyčių dinamika atrodo taip:

Portfelio aktyvų koreliacija lygi 0,0495.

Trečiasis portfelis paižymi neigiama koreliacija ir lygi -0,0445 (šarpo koef. = 1,92), lyginant su S&P 500 pokyčių dinamika atrodo taip:

Portfelis su -0,0445 aktyvų koreliacija.

Ketvirto portfelio vidinė koreliacija lygi -0,2098 (šarpo koef. = 2,45 ), lyginant su S&P 500 pokyčių dinamika atrodo taip:

Portfelis su -0,2098 vidine aktyvų koreliacija.

Panaudojant daugiau negu 2 finansinius aktyvus nepavyko suformuoti portfelio su žemesne nei -0,2 vidine koreliacija, tačiau naudojant du aktyvus tai nėra sudėtinga. Paskutinis portfelis su -0,8152 vidine koreliacija, bet žemesniu šarpo koeficientu dėl per mažos diversifikacijos, 1,82. Nors žemesnis šarpas, tačiau grąža didžiausia iš visų analizuojamų portfelių.

Portfelis su -0,8152 vidine koreliacija.

Reikia paminėti, jog analizuojamu laikotarpiu rinkos augo, krentant rinkoms, ypač staigiais kaip 2007 m. pabaigoje finansiniai aktyvai linkę judėti tą pačia kryptimi, tad reikalinga naudoti short instrumentus. Tokios diversifikacijos istoriškai pakanka siekiant patirti mažesnius nuosmukius negu pagrindiniai indeksai.  Paskutinis pvz:

Paprastas diversifikavimas ir 2007 m. rinkų nuosmukis.

KORELIACIJA INVESTICINIO PORTFELIO VALDYME

Koreliacija yra svarbi dėl tiesioginės įtakos mūsų investicinių portfelių kintamumui arba rizikai. Jeigu portfelio koreliacija yra artima +1, tai kas mėnesį portfelio visi VP bus greičiausiai arba aukščiau vidutinės grąžos, arba žemiau vidutinės mėnesio grąžos. Kitaip tariant koreliacijai esant arti  +1.0 mes matysime labai didelius svyravimus kas mėnesį. Jeigu visų VP koreliacija artima -1.0, mes matysim labai mažus grąžos svyravimus kas mėnesį.

Ištikrųjų kuo daugiau VP portfelyje tuo svarbiau tampa ne tinkama jų alokacija, bet būtent bendra portfelio koreliacija. Pvz esant dviems finansiniams instrumentams, tarp jų egzistuoja vienintelis koreliacinis ryšys, taigi tokiu atveju jų kintamumas (Standartinis nuokrypis, vidutinė absoliutinė procentinė paklaida ir t.t) yra svarbesni negu koreliacija. Tačiau tai galioja laikant vieną aktyvą, na dar du. Tačiau jei 3 finansiniai aktyvai – trys koreliaciniai ryšiai, 4 – 6 koreliaciniai ryšiai. Ryšių skaičius auga geometriškai palyginus su VP skaičiumi. Portfelyje turint 10 VP, tarp jų egziatuoja 45 koreliaciniai ryšiai, o turint 20 VP – 190 ryšių. Galima nesunkiai suprasti, jog visiems VP dirbant kartu nesunkiai galima ženkliai padidinti riziką palyginus su individualiu instrumentu. Tačiau analizuojant ir vertinant viso portfelio koreliacija galima sukurti portfelį iš aukštos rizikos finansinių instrumentų.

Grafikas žemiau puikiai parodo koreliacijos svarbumą grąžai esant dviems VP.

Dėka skirtingos koreliacijos tokią pat grąžą galima pasiekti mažesne rizika.

VP1 turi 10% metinę grąžą esant taip pat 10% kintamumui (standartinis nuokrypis). VP2 metinė grąža lygi 20% esant 30% kintamumui.

Juoda linija iliustruoja portfelio rizikos / grąžos kombinacijas, kurios gali būti sudarytos iš VP1 ir VP2 esant grąžos koreliacijai +1,0. Diapazonas nuo 100% VP1 / 0% VP2 žemiausiame taške iki 0% VP1 / 100% VP2 aukščiausiame taške. Portfelis sudarytas iš 90% VP1 / 10% VP2 turės 11% prognozuojamą grąžą esant 12% kintamumui; 50% VP1 / 50% VP2 turės 15% grąžą ir 20% kintamumą. Ir taip toliau.

Kitos kreivės iliustruoja rizikos / grąžos kombinacijas esant +0,5; 0,0; -0,5 ir -1,0 grąžos koreliacijoms.

Sekanti lentelė apibendrina koreliacijos grąžos efektą:

Atkreipkit dėmesį, jog esant 50% VP1 / 50% VP2 portfeliui grąža išlieka tik ta pati – 15%, tačiau rizika kinta nuo esančios koreliacijos. Taip pat labai svarbu, jog tada kai koreliacija yra 0,0 arba neigiama įmanoma sudaryti portfelį su aukštesne grąža negu VP1 ir žemesne rizika negu VP1. Tai ir yra tikroji koreliacijos jėgą!

KĄ DARYTI KONSOLIDACINĖJE RINKOJE?

Apskritai rinka, kaip bet kuris kitas finansinis instrumentas, gali būti kylanti, krentanti arba ar kitaip ją pavadinčiau konsolidacine. Kiti tikriausiai paprieštaraus jog rinkoje galime iškirt ir meškų rinką, taip galima, bet ilguoju istoriniu laikotarpiu tai sudarė labai nedidelę dalį. Analizuojant nuo 1971 m., kai auksas tapo lengvai prieinamas visiems biržoje, ekonomikoje galima išskirti 4 ciklus, tačiau jų nuosmukių fazės nesudarydavo daugiau nei 2, 5 metų, stebint pasaulio BVP pokyčius. Tokiais periodais finansinių aktyvų vertė ženkliai krisdavo. Po kritimų esant rinkos augimui finansinių aktyvų vertė nepasiekdavo buvusių aukštumų, tai jau konsolidacinės rinkos bruožas.

Konsolidacinė rinka

Konsolidacinė rinka yra kai uždarbiai auga, o vertė krenta. Žvelgiant istoriškai tai gana dažnas reiškinys.

Akcijų rinkos šiandien yra vertės susitraukimo periode, nepaisant kai kurių subjektų augančių pelnų, krentančio cikliškai koreguoto P/E santykiu (angl. CAPE) ir esant konsolidacijai. Apskritai CAPE gana įdomus rodiklis, tai tas pats P/E tik įvertintas pagal infliaciją per paskutinius 10 metų. Dar vadinamas P/E 10. Kol S$P 500 nuo 1999 m. gruodžio iki šiandien praktiškai yra konsolidacijoje. Aišku čia stebint dideliu makro režimu, stebint mažesniu mastu, buvo puikių progų spekuliacijoms ir tikrai pelningoms.

Tuo tarpu CAPE nuo 1999 m. gruožio nukrito 52 proc., nuo 44 CAPE iki 20,56 šiandien. Kasdien atnaujinamą Shiller P/E galim stebėti čia.

Shiller PE Ratio Chart

20.56 nėra pigu

Nepaisant krentančių įverčių daugiau nei dešimtmetį, CAPE su 20,56 verte yra vis dar aukčiau vidurkio (ilguoju laikotarpiu vidurkis lygus 16,43 ir mediana lygi 15,84), tai reiškia, jog šiandien dar rinka yra 25 – 30 % virš vidurkio. Rinkos vidurkis nėra joks stabdis analizuojant istoriškai. Istoriškai CAPE ekonomikos nuosmukių metu krenta iki vienženklio skaičiaus. Konsoliduota rinka dar gali šiek tiek išsilaikyti. Paskutinį kartą esant konsoliduotai rinkai su ~21CAPE (1969) prireikė 13 metų iki dugno (1982). Žemiausias taškas 1982 m. esant 6,6.

Taigi…

Tokiais periodais finansinius aktyvus reiktų įsigyti pigiai ir parduoti brangiai. Finansinis aktyvas turėtų būti kokybiškas, vertingas ir turintis erdvės augimui. Dažniau reikt parduoti, negu laikyti tikrai ilgu laikotarpiu pvz 10 m.

Girdėjau labai nebloga knyga apie konsolidacinę rinką yra: Vitaliy N. Katsenelson - Active Value Investing: Making Money in Range-Bound Markets

LABAI PAPRASTAS AKCIJOS VERTINIMO METODAS

Eddy Elfenbein pasiūlė labai paprastą, kaip jis pats teigia – paprasčiausią akcijos vertinimo metodą. Siūlo tokią formulę:

Augimo tempas ( sekančių 5 – ių metų) / 2 + 8 = P/E 

Pabandykim paskaičiuoti spaudos mylimą Facebook (FB) vertę pagal šį metodą. Pagal finance yahoo ir wall street’a FB progozuojamas augimo tempas lygus 35,90% bei kitų metų uždarbis akcijai +0,66$.

35,90%/2 + 8 = 25,95 P/E

Multiplikuojant su prognozuojamu pelnu gaunam  17,13$ akcijos kainą pagal formulę, kai šiandienos FB rinkos kaina 26,31$. Tad visų mylimas socialinis tinklapis ryškiai pervertintas.

Idėja ir skaičiavimo metodas labai įdomus, nes pagal jį leidžiama nusipirkti kompanijos akcijų, kuri dar nėra pakankamai užaugusi. Man patinka idėja, kadangi siūlomas teigiamas rizikos / grąžos santykis. Jo formulė investuoja į kompanijas su 12,5% pelno ir akcijos kainos santykiu (E/P), kai visos JAV rinkos E/P lygus 8,4%. Tad pagal šią formulę ieškom geresnių negu vidurkis.

Potencialūs pirkimai

Kompanija Santraupa Prog. aug 5 m. PE

Seagate Technology PLC

STX

37.94

4.3

US Airways Group, Inc.

LCC

38.5

4.9

China Xiniya Fashion Ltd (ADR)

XNY

12

2.6

Exide Technologies

XIDE

15

3.4

HollyFrontier Corp

HFC

31.19

5.3

First Solar, Inc.

FSLR

20

4.2

Xerium Technologies, Inc.

XRM

20

4.3

YPF SA  (ADR)

YPF

13.69

3.9

Newmont Mining Corporation

NEM

54.68

9.6

Western Digital Corp.

WDC

20.84

5.1

Gulfport Energy Corporation

GPOR

48

9.1

Delta Air Lines, Inc.

DAL

17.25

4.9

KKR & Co. L.P.

KKR

22.43

5.7

Dana Holding Corporation

DAN

31.56

7.1

Perfect World Co., Ltd. (ADR)

PWRD

9.78

4

Marathon Petroleum Corp

MPC

25.16

6.3

Stoneridge, Inc.

SRI

35.2

7.8

GT Advanced Technologies Inc

GTAT

11

4.2

Telecom Argentina S.A. (ADR)

TEO

11.3

4.3

SUPERVALU INC.

SVU

11.1

4.3

Reikia nepamiršti, jog rinka yra kompleksiškas sutvėrimas ir vieno metodo nepakanka priimant investicinį sprendimą.

4 ASMENINIŲ FINANSŲ VALDYMO ĮGUDŽIAI

Kuo daugiau taupome šiandien, tuo daugiau turime rytoj. Nesvarbu kiek uždirbi, mažai ar daug, nesvarbu kas tu toks, W.Buffet ar lušnynų milijonierius – asmeninių finansų valdymas būtinas siekiant finansinės gerovės. Dažniausiai asmeninių finansų giduose, knygose ir kitoje mokomojoje medžiagoje pateikiama paprasta finansų valdymo formulė:

Turtas = Uždarbis – Išlaidos

Jeigu tu išleidi daugiau negu uždirbi, turi neigiamą pinigų srautą. Eini blogu keliu ir lendi į skolą. Jeigu išleidi mažiau negu uždirbi, turi teigiamus pinigų srautus, kurie tau leidžia bristi iš skolos ir statyti finansinę gerovę. Žmogui vadovaujantis tokiu asmeninių finansų valdymo principų būtina ugdyti 3 įgūdžius, kurie padeda siekti finansinės gerovės:

  • Uždirbimas – sugebėjimas uždirbti pinigus;
  • Išlaidavimas – sugebėjimas valdyti arba visai nevaldyti pinigų taškymo į šalis;
  • Taupymas – sugebėjimas nuosekliai išleisti mažiau nei gaunama pajamų;

Visiškai sutinku, jog šie įgūdžiai svarbūs ir reikalingi kiekvienam valdančiam savo finansus. Tačiau norėčiau minėtą formulę šiek tiek perdaryti:

Turtas = (Uždarbis – Išlaidos) * Investicijų procentinis pokytis

Sugebėjimas efektyviai panaudoti sukauptus pinigus taip pat labai svarbus įgūdis siekiant finansinės laivės. Tad 4 reikalingas įgūdis asmeniniuose finansuose:

  • Investavimas – sugebėjimas įdarbinti ir didinti pinigų vertę.

Vieni labai geri viename įgūdyje, pvz uždirbant pinigus, siekiant karjeros ir pan., tačiau visiškai nemoka taupyti. Kiti žmonės geri dvejuose gebėjimuose, but visiškai nesusitvarko su trečiuoju ir ketvirtuoju. Tu gali daug uždirbti ir išlaikyti žemas savo išlaidas, tačiau nesugebėti taupyti ir kaupti ilguoju laikotarpiu arba neturi visiškai investavimo pagrindų. Būti sėkmingu asmeniniuose valdymo finansuose reiškia puikiai valdyti visus 4 reikalingus įgūdžius.

Uždarbio menas

Pirmasis įgūdis asmeninių finansų rėmuose – sugebėjimas daryti pinigus. Daugumai tai reiškia efektyvus karjeros valdymas, kvalifikacijos kėlimas, savęs realizavimas labiausiai tinkamoje srityje ir t.t. Kitiems tai tiesiog hobių realizavimas ir galiausiai peraugimas į nuosavą verslą.

Išskirčiau keletą sričių, metodų, kurie gali padėti uždirbti daugiau:

  • Kvalifikacijos kėlimas.
  • Jei tik yra kažkuri sritis, kurią Jūs mylite – būkite su ja. Ji neš didžiausias pajamas ir darant mėgstamą dalyką pamiršti, jog tai darbas.
  • Atlyginimo maksimizavimas.
  • Tegul tavo hobis daro tau pinigus.

Tikriausiai dauguma pagalvos, jog didelis pinigai uždirbami sunkiai dirbant. Sunkus ir ilgos darbo valandos visiškai negarantuoja aukštų pajamų. Visa esmė, kiek įmanoma maksimizuoti savo pajamas darant tai kas mylima arba tai kas gali padėti gauti aukštesnes pajamas. Teoriškai pajamos gali būti neribotos.

Išlaidavimo disciplina

Kai vieni randą būdą kaip padidinti pajamas, kiti randa kelius kaip išlaikyti nuolat žemas išlaidas. Trumpai tariant, išlaidavimo įgūdžio tikslas: maksimaliai padidinti skirtumą tarp pajamų ir išlaidų. Manyčiau yra keletas būdų kaip tai galima padaryti:

  • Naudoti ekonomiškumą (taupumą). Lietuvoje tai gana populiaru ir daugelis taupo tokiu būdu, perka su nuolaidomis, per išpardavimus ir naudojasi kitais marketingo triukais.
  • Sąmoningas išlaidavimas. Aš taip pavadinčiau išlaidas, kurios apgalvotos ir atitinka surikiuotus prioritetus.
  • Vengti palūkanų mokėjimų. Skola, o ypač vartojamasis kreditas tik apsunkiną kelią link finansinės laisvės.
  • Mažinti periodinių mokėjimų. Reiktų peržiūrėti periodinius mokėjimus ir nuspręsti ar tikrai mums žurnalo, ar tikrai reikalingas stacionarus telefonas ir pan.
  • Susikoncentruoti į dideles pergales. Maži laimėjima ir nuolaitinis išlaidų reguliavimas yra gerai, tačiau dar geriau yra koncentracija į didelius pirkinius, tokius kaip: namas, automobilis ir kita.

Taupymas

Taupymas reikalauja pirmų dviejų įgūdžių. Tai dažniausiai apsiriboja lėšų laikymu banke arba terminuoto indėlio pavidalu. Tokiais taupymo būdais nėra didinamas grynasis turtas. Paprastai tariant, indėlis skirtas labiau apsaugoti lėšas nuo nuvertėjimo, tačiau išanalizavus LT infliacijos ir palūkanų normos duomenis, matyti, jog leidžia šiek tiek ir uždirbti. Mane tai šiek tiek nustebino.

Realus lito (LTL) vertės pokytis bei prieaugio suma 2000-2010 m.

Pagal pateiktą aukščiau paveikslą matyti, jog pinigus laikant indėlyje nuo 2000 m. iki 2011 m. realus prieaugis įvertinus infliacijų būtų 24,86% (kisti gali nuo +1% iki – 1% dėl skirtingų finansinių institucijų maržų, politikos ir t.t). Ne taip jau ir blogai. Matyti, jog indėlis kaip taupymo priemonė labiausiai tinkamas esant ekonomikos pike arba padėtyje kai jau greit ekonomika versis į recesijos ciklo fazę. Būtent tokiu metu palūkanų norma aukščiausią, o sekančius bent keletą metų ekonomikos priaugis kartu su infliacija nebūta ypač ženklus, kas suteikia nemažą grynosios vertės prieaugį.

Investavimas

Išskirčiau svarbiausius aspektus kalbant trumpai apie investavimą paprastam vartotojui:

  • Svarbiausia – planas. Ka ir ką bedarant reikalingas planas, neišimtis ir investuojant pinigus. Plane turėtų būti du “targetai” pirmasis: kaina kurioje fiksuojamas pelnas ir ieškoma naujos investicijos, antrasis: nuostolio kaina, kurioje fiksuojame poziciją arba ją pildome nauja injekcija.
  • Atsiribojimas nuo emocijų. Sėkmingi investuotojai visiškai atsiriboja nuo mass medijos ir galvoja tik savo galva. Būtent todėl jie tokie ir yra.
  • Nesižavėti. Nereikia pirkti nekilnojamo turto, nes visi perka. Nereikia pirkti technologijų akcijų, nes jos sparčiai kyla. Tiesiog reikia pirkti žemai ir parduoti aukštai.
  • Diversifikacija. Leidžia optimizuoti grąžos / rizikos santykį.
  • Padėti sau. Uždarbį galimą investuoti siekiant didesnio sutaupymo lygio.
OMXV

Pagal aukščiau pateiktą mūsų OMXV indeksą matyti, jog per tą patį laikotarpį įvertinus infliaciją investicija būtų atnešusi 134%, kai indėlis tik +-24,86% t.y penkis kartus mažiau. O jei naudoti ne paprastą pirk – laikyk metodą?

Pinigų valdymas reiškia reikia išmanyti visus šiuos keturis įgudžius. Jeigu gali išmokti apie pajamas, išlaidas, taupymą bei investavimą, finansiniai tikslai bus žymiai greičiau pasiekti.


BANKŲ CDS KAINŲ LYGIS AUGA

Bloomberg portale galima lengvai rasti JAV bankų Credit Default Swaps vidurkio duomenis. Apskritai CDS kaina puikus rinkos skalpo stebėjimo įrankis. Pagal pateiktus duomenis matyti, jog per metus laikus nuo 2011 m. birželio pradžios rinkoje rizika išaugo 2,19 karto. Šiandien JAV bankų vidutinis CDS kaina lygi 260 bps, o tai yra mažiau 7% negu metų pradžioje tačiau ji sparčiai auga  , dar +30 bps ir įtampa rinkoje bus didesnė nei metų pradžioje. Gerai, kuo didesnė rizika tuo pigiau galim apsipirkti aktyvų.

JAV bankų Credit Default Swaps vidurkis. Šaltinis: Bloomberg.

Per vienerius metus S&P 500 indeksas trypčiojo vietoje, tai rodo, jog rinkoje rizika išaugo neproporcingai aktyvų kainai, tad vadovaujantis rinkų efektyvumo teorija :D indeksai dar turi kristi šiais metais. Rinkoje tiek iš fundamentalios, tiek iš techninės pusės nėra jokių stabdžių, kurie galėtų sulaikyti CDS viršūnes 2011 m. spalį, kai ES problemos vis gilėjo ir plėtėsi. O jos kolkas ir nesustojo plėstis.

Atskirų bankų ir brokerių matuojamus šios dienos CDS galim peržvelgti čia.

JAV bankų vidutinė CDS kaina. Šaltinis: Bloomberg.

INTERNETINIAI ŠALTINIAI SKIRTI INVESTICIJŲ PAIEŠKAI / ANALIZEI / STRATEGIJOMS

Gavau laišką dėl patarimo kur ieškoti, dairytis, norint investuoti. Tad žemiau pateikiu savo sukauptus internetinius šaltinius įvairiomis tematikomis. Jei kažko dar nepaminėjau, rašykit, pridėsiu. Ir pats stengsiuos karts nuo karto atnaujinti.

Naujienų portalai

Verslo žinios;    Marketnews;   Baltic Financial News;   CNBC;   Bloomberg;   Value Walk;

Savišvietai

Edge fund (viskas apie hedge fondus);   Investopedia;

Akcijų, ETF “puodai”

ETF Table;   ETF Trends;   ETFdb;   Validea;   AAII  MarketInOut;   SumZeroFinviz;   ETF Replay; Fidelity ETF screen

Analizėms 

Vuru;   Seeking Alpha;   ETF Replay S&P 500 P/E; P/E 10; Turto klasių koreliacija

Strategijoms ir jų testavimui

Tableau;   MyPlanIQ;   Asset Play;   Turnkey Analyst;   Empiritrage;   The Stingy Investor Asset Class Backtester (orientuotas į Kanados rinką);   Trading Blox;   ETF Replay;

Istoriniai duomenys

Finance yahoo

Portfelio optimizavimas

Portfolio correlation;  Macroaxis;  Smartfolio; Portfolio Monkey; Efficient frontier su Excel; ETF’s koreliacija su S&P 500.

Rinkos skalpo indikatoriai

Bloomberg; StockCharts;

OBLIGACIJŲ IR JŲ RIZIKOS PREMIJŲ (CDS) SANDORIAI NURĖŽĘ MILIJARDUS INVESTICINIAMS BANKAMS

Senais gerais laikais, kada likvidumas liejosi laisvai, bankai ir brokeriai tiek instituciniams klientams, tiek privatiems suteikdavo milžiniškus svertus, kai kuriems instrumentams iki 1:500.  Būtent tada kas turėjo priėjimus prie obligacijų ir CDS naudojosi lengvais pinigais arba aš tai pavadinčiau pinigais “iš oro”. Kas yra obligacijos visiems aišku, šiek tiek apie CDS (angl. Credit Default Swaps). Tai išvestinė finansinė priemonė, kuri naudojama apsidrausti nuo obligacijos leidėjo įsipareigojimų nevykdymo. PVZ jei CDS lygus 123, tai norint apsidrausti nuo nemokumo reiks sumokėti 1,23% rizikos premiją per metus.

Ivesticinių bankų išdykėlių prekiautojų išdaigos pasirodė dar 2009 metais. Tada visiems puikiai žinomas Boaz Weinstein, žinomas kredito spekuliantas bei kredito prekybos skyriaus vadovas Deutsche banke informavo, jog bankas nuo tokios spekuliacijos turi 1 mlrd. $ nuostolių. Po to sekė Ken Griffin turintis -50%, John Thain sumažino kapitalą 10 mlrd. $. Na ir visai neseniai Bruno Iksil JPMorgan’ui išėmė 2 mlrd. $. Visi šie nuostoliai iš tos pačios serijos: neigiami bazinių punktų  sandoriai.

Apie tai rašė ir Bloomberg. Apie šią prekybos strategiją yra išleista ir knyga.

Kas yra bazinių punktų skirtumo sandoris?

Jeigu obligacija prekiaujama pigiau nei CDS, tai nusipirkus obligaciją ir jos apsaugą CDS, sandoris “užrakinamas”. Kitaip tariant, jei yra 5 metų obligacija rinkoje prekiaujama su 400 bps (baziniai punktai) skirtumu tarp pirkėjo ir pardavėjo, o jos 5 metų CDS  380 bps.  Tai leidžia turėti saugius 20 bps, o jei dar dar pasinaudojama pvz 25x svertu, per metus 5% garantuotų pajamų. Todėl ir vadinama “nerizikingu” sandoriu,  nes tau visiškai nesvarbu kas vyksta aplink, jei obligacijos savininkas bankrutuoja, tai ką tu prarandi gali susigrąžinti parduodamas CDS poziciją.

Kodėl jis vadinamas neigiamu bazinių punktų sandoriu?

Tai vadinama dėl bazinių punktų skirtumo tarp CDS pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo ir obligacijos pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo (angl. CDS spread – Bond spread). Šis skirtumas yra neigimas, kai CDS  pirkimo/pardavimo skirtumas žemesnis negu obligacijos. Tai reiškia, jog obligacija yra pigesnė negu CDS, tad apdraudus riziką tu lieki su teigiama grąža.

Neigiamo bazinio punkto sandorio istorija

Žemiau paveikslas, kuriame matyti obligacijų – CDS kitimas 2005 – 2010 m. laikotarpiu:

Kas lemia bazinius punktus?

  • CDO (angl. Collateralized debt obligation) leidimas: didelių CDO leidimas reiškia, jog buvo tokia pat didelė klientų paklausa parduoti CDS. Iš to seka, jog CDS pirkimo/pardavimo kainų skirtumas reliatyvus obligacijoms;
  • Obligacijų leidimas: didelis leidimas lemia obligacijų pirkimo/pardavimo kainos skirtumą;
  • Svertinės sąskaitos: įvairūs fondai, kurie skolinasi virš Libor’o supranta, jog daug naudingiau yra parduoti CDS negu pirkti obligacijas;
  • Repo sandoriai: nuostoliai atsirado dėl neigiamų bazinių punktų skirtumo sandorių, tačiau gali būti ir teigiami (parduodant obligacijas or CDS). Tačiau su jais daug sunkiau, nes sunku pasiskolinti obligacijas norint jas “shortinti”.

Obligacijos-CDS bazinių punktų skaičiavimas

Bazinių punktų tarp obligacijos ir CDS apibrėžimas labai papratas: CDS pirkimo/pardavimo kainos skirtumas mažesnis palyginus su obligacijų. Tačiau CDS skirtumas baziniais punktais puikiai matomas rinkoje, o su obligacijomis sunkiau. Problema, jog obligacijų skirtumus galima pasirinkti iš daugelio variantų.

Norint taikyti šią prekybos strategiją būtina obligacijoms parinkti tinkamą CDS, abu šie finansiniai instrumentai turėtų atitikti šias sąlygas:

  • Turėtų judėti tą pačia kryptimi;
  • Turėtų būti atsižvelgiama į bankroto tikimybę;
  • Turėtų būti įtraukiamas į portfelį dėl laukiamo atsigavimo.

Labai nekonkretu, taip? Ištikrųjų kol nėra aišku kaip šis pirkimo/pardavimo kainos skirtumas atsiranda, jis tiesiog yra sukurimas. Kelių didesnių brokerinių arba dilerių tam pakanka.

Kas pasikeitė?

  • Žemesnis svertas: 2008 m. ribotos rizikos fondai (hedge funds) turėjo galimybę neigiamų punktų sandoryje naudoti svertą iki x25. Vis kas gerai kol vieną dieną nepaskambina pagrindinis tavo pagrindinis brokeris ir nepraneša, jog nuo šiol turi tik 5x svertą. Taigi, turi rinktis: arba uždarai poziciją ir pasiimi grynus, arba apkarpai poziciją. Dauguma fondų pasirinko antrą variantą.
  • Finansavimo kaštai: 2008 m. finansiniai kaštai buvo lygus Libor’ui. Šiandien Libor’as +100 tokius sandorius daro mažiau ekonomiškai naudingus.
  • Išpirkimai: ribotos rizikos fondai susiduriantys su išpirkimais privalo apkarpyti labiausiai likvidumu pertekusias grynųjų pozicijas… įskaitant ir aukšto reitingo obligacijas, kurios buvo naudojamos kartu  su CDS.

Ko galim pasimokyti? Tikriausiai to, jog jeigu tavo strategija priklausoma nuo didelio sverto ir didelio likvidumo, tai pagalvok prieš tai devynis kartus ir tik tada kirpk. Jei dar norėsis kirpt.

KARJEROS RIZIKA IŠKRAIPO FINANSŲ RINKĄ

Tikriausiai pagrindinė  investavimo verslo tiesa, tai jog investicijų, finansinių instrumentų elgesį, grąžą ir nuostolius formuoja žmonių, didelių ir mažų spekuliantų, korporacijų ir kitų vienaip ar kitaip susijusių dalyvių (bandos) veiksmai. Dar  J.M Keynes žinojo, jog žmonėms vienas svarbiausių dalykų yra išsaugoti darbo vietą, kartais elgiantis visai neracionaliai. Pasak jo, norint tai padaryti žmogus privalo darbe niekada neklysti.  Žiūrint iš šio taško tampa aišku, jog investicijų specialistai, fondai ir kiti nuolat stebi vieni kitus, taip siekdami išvengti klaidų. Juk ir viena populiariausių frazių investuotojų tarpe: “Eik su minia”. Toks elgesys sukuria bandos elgesį, laiko momentus, kuriuose instrumentų kaina ženkliai auga arba krenta palyginti su tinkama kaina. Rinkoje nemažai neefektyvumo bruožų, bet tikriausiai šis ryškiausias. Taip galima paaiškinti nesutapimą tarp pvz stabilios BVP dinamikos ir dideliu kintamumu pasižyminčia rinka. Tai matyti ir mūsų kieme.

Lietuvos BVP ir OMXV 2000-2012 I ket. dinamika

Matyti, jog skirtumas tarp Lietuvos BVP ir šalies OMXV indekso didžiulis. Mūsų šalies BVP pakitus 1% OMXV linkęs kisti 29%. Nestebina, jog mūsų šalies indeksas juda 29 kartais staigiau negu šalies ūkis? Šis faktas puikiai demonstruoja rinkos ir įprasto ūkio emocijas arba ekonomikos ir investicijų dalyvių emocijų mąstą, jei taip galima išsireikšti.

Mūsų valstybė per jauna norint įvertinti ilgesnį laikotarpį. Bet tam puikiai tinka bet kuri ekonomiškai išsivysčiusi valstybė (na, nebent Japonijos situacija keblesnė). Tokios valstybės per savo gyvenimą matė ir šilto, ir šalto, bet progresas viena kryptimi – aukštyn. Tad, kodėl rinkos dalyviai negali imti ir su tuo susitaikyti, neiškraipant rinkos? Manyčiau ignoravimas rinkos šuolių žemyn / aukštyn ir susikoncentravimas ties akivaizdžia realybe yra tiesiog nenaudingas karjerai. Jei vienas investuotojas susitaikys su tuo ir judės pasroviui, gana pasyviai, tai atsiras būtinai kitas, kuris norės jį pralenkti ir uždirbti daugiau. Didelio rinkos judesio praleidimas, “nepagavimas”, kuris nesiremia jokia fundamentalia informacija gali būti ir dažniausiai būna žymiai rizikingesnis. Kad ir kodėl buvo toks judesys, “nepagavimas” jo sukelia karjeros riziką. Karjeros rizika ir iš to sekantis  stebėjimas ką daro kiti investuotojai yra dominuojantis procesas investavime.

Žodžiu, rinka gali būti neracionali ilgiau negu investuotojas turi kantrybės. Pasak, Jeremy Gratham JAV standartinė investuotojo kantrybė trunka tris metus, esant normalioms rinkos sąlygoms. Investuotojo dalyvavimas rinkoje gali svyruoti priklausomai nuo kada įžengta į rinką. Pavyzdžiui, 2,5 nuostolingi metai yra toleruojami jei tai vyksta po 5 metų teigiamos grąžos. Tačiau jei įžengus į rinką investicijos 2,5 metų buvo nuostolingos, net ir puikiai žinant praeitus 5 metus teigiamos grąžos, tai nėra tas pats! Pasak Gratham gerai startavus, laikantis disciplinos ir rinkai davus sąlyginai didele grąža investuotojas gali pasilikti ilgiau negu 3 metus arba ilgiau dvejais metais negu buvo planuota.

J.M. Keynes yra puikiai išsireiškęs, jog “ilgalaikis investuotojas daugiausia atstovauja viešuosius interesus…. kai praktikoje investiciniai fondai yra valdomi komitetų ir valdybų”.  Pasak jo ilgalaikis investuotojas matomas kaip kitoks, nesuvaržytas ir per daug neapdairus…. ir jei trumpuoju laikotarpiu jis nebus sėkmingas, kas labai tikėtina, nesulauks didelio gailestingumo.

Ilgalaikis investuotojas manau negali sumušti bulių rinkos iracionalumo jei elgiasi vienu iš trijų būdų. Pirma, reikia išlaukti tinkamo momento ir investavus dar ilgiau laukti. Antra, turi būti pakankamai diversifikuotas (tačiau kas per daug, tas nesveika). Trečia, nenaudoti sverto. Dėl sverto galim diskutuosi, nes įeinant geru momentu rizika mažėja, tad tuo galim naudotis ir svertą iki 1:3, priklausomai nuo laikotarpio ir rinkos padėties. Tam tikriausiai pritartų ir Warren Buffet, kurio viena žymiausių citatų sako, jog investavimas yra paprastas, bet ne lengvas. Yra lengva matyti kas aplink vyksta, kokios galimybės rinkoje, kur derėtų investuoti, bet dažniau trūksta pasiruošimo ir galimybių (kapitalo) tam.

VALUATION-INFORMED INDEXING’O METODU INVESTUOJANT RIZIKA MAŽĖJA BEVEIK 80% LYGINANT SU PIRK-LAIKYK

Dauguma 20-ojo amžiaus klasikų, kurie buvo orientuoti į ilgalaikį investavimą, o ne tik į pelningus/augančius periodų teigė, jog tikslinga pirkti ir laikyti aktyvą tol kol jo rinkos vertė viršys pirkimo nominalią kainą arba iškeliausi į pensiją, bet ar toks investavimas efektyvus ir nėra atgyvenęs lyginant su VII (angl. Valuation-Informed Indexing, neįsivaiduoju kaip skamba taisyklingai lietuvių kalba)? Pastarasis būdas teigia, jog kintant rinkai tikslinga ir reikalinga pakeisti portfelio finansinių instrumentų proporcijas.

Pirk ir laikyk (Buy-Hold) pati teorija vadovaujasi efektyvios rinkos hipoteze, kurios teigimu investuotojai kasdien nustato kainas racionaliai remdamiesi politinėmis ir ekonominėmis naujienomis, esama padėtimi. Kas prekiauja aktyviau arba investuoja ilgesniam laikotarpiui tikriausiai pastebi, jog racionalumo galim įžvelgti tik apie 30%. Realybė tokia, jog kaip akcijos kito praeitą savaitę, mėnesį ar praeitus metus, praeitus dešimt metų neturi nieko bendra su tai kaip kaina judės atitinkamais laikotarpiais ateityje. Svarbi tik tolimesnė raida. Tolimesnės raidos tiksliai nežino niekas, taigi ir ateities kainos negali būti žinomos.

Skaitant forumus, internetinę medžiagą susidariau nuomonę, jog dauguma Pirk ir Laikyk strategijos šalininkų tikisi, jog grąža bus patenkinti. Įdomiausia, jog dauguma pasitiki statistika, jog JAV akcijų rinka augo vidutiniškai po 6,5% per metus. Dauguma perkančių ir laikančių tikisi panašios grąžos.

Tačiau nuo tada kai Pirk ir Laikyk strategijos šalininkai patikėjo, jog investuotojų bendruomenė nustato kainas kiekvieną dieną, nuo to laiko jie nelabai galėjo jaustis saugūs dėl tam tikros grąžos tam tikru laikotarpiu. Pvz DJIA spalio 15 (2008 m.) paskelbus Lehman Brothers krito 4,4%, o per sekančias savaites dar -27%. Tad jeigu kiekvienos dienos kainos yra priklausomos nuo ekonominių ar politinių sąlygų, tai kainos turi galimybe kristi ilguoju laikotarpiu. Būtent todėl Pirk ir Laikyk investavimo būdo rizika yra aukšta.

Kiek aukšta?

Kiek teko girdėti dauguma  Pirk ir Laikyk strategijos šalininkų investavimo filosofijoje yra pasiruošę iki 50% nuostolių. Tačiau ne visai teisinga laikyti 50% kaip kažkokią nuostolių riba. Manau, jog tokie investuotojai užmiršta, jog akcijų rinkos gali susitraukti ir daugiau nei 50%. Beveik 90% akcijų kainos krito po 1920 m. bulių rinkos. Ir Didžiosios Depresijos palyginus pervertinimo lygį  buvo pakankamai mažas palyginti su 1990-ųjų pabaiga. 1929 m. pabaigoje P/E10 buvo 33, o štai 2000 m. pradžioje – 44. Taigi, realiai Pirk ir Laikyk strategijos šalininkai turėtų būti pasiruošę ir 90% nuostoliams. Kiek investuotojų tai ištvertų?

Tikrai nedaugelis investuotoju matant tokius nuostolius ir siekiant apsaugoti bent likusią dalį investuotų lėšų sunkiai susilaikytų nuo pozicijų fiksavimo ir pardavimo. Štai kodėl Pirk ir Laikyk apgaudinėja save tikėdami, jog 50% nuostolis yra riba, kuris buvo matomas 1970-ųjų rinkoje, kai rinkos P/E10 buvo lygus tik 25. Pirk ir Laikyk gyvena rojuje, kuris neegzistuoja. Jie prisiima daug daugiau rizikos negu patys pajėgtų psichologiškai suvaldyti.

Rizika prisiimama Pirk ir Laikyk investuotojų yra tokia didelė, jog sunkiai gali būti kiekybiškai išmatuota. Galbūt net nėra jokio limito? Aišku nesakau, jog toks investavimo būdas yra nieko vertas ir gali atnešti tik didelius investicijos kritimus. Taip investuojant bus periodų, kada grąža bus pavydėtina ir nepavydėtina užėjus blogiems laikams.

Kaip apie VII?

Mes įsitikinę, jog 6,5% reali grąža bus kasmet remiantis istoriniais (JAV) duomenimis, tačiau tai visai neatspindi realios situacijos, tai labiau patys investuotojai nustato tokius prieaugius dėka emocijų. Tačiau toks prieaugis gali būti tik bėgant laikui ir iškentėjus blogus laikus (jei investuojama ilgam).

VII tiki, jog įmanoma nuspėti ilgalaikę grąžą. Pvz kada nominali grąža buvo aukšta po jos dažniausiai seka nedidelės grąžos arba nuostolingi periodai, ir vice versa po nuostolingų periodų (1 pav.).

1 pav. DJIA per paskutinius 100 metų.

Rizika yra neapibrėžta. Jeigu galima tiksliai nustatyti turto klasės grąžą, tai ta klasė nėra rizikinga.Ar gali rizikos mažinimas būti išmatuotas?

2 pav. P/E10 ir 20-ies metų grąžos koreliacija.

Aukščiau esantis grafikas rodo koreliaciją tarp P/E10 ir 20-ies metų grąžos skaičiuojant nuo tos pačios dienos. Determinacijos koeficientas lygus 0,6335. Tai reiškia, jog žinant P/E10 reikšmę su 63% priklausomybe galim prognozuoti 20-ies ateinančių metų grąžą.  Tačiau ilgojo laikotarpio grąžos nežinomybės dalis lygi 37%. Tai reiškia, jog naudojant vertės nustatymą indeksuojant riziką sumažiname 63%, kai pirk ir laikyk rizika lygi 100% arba netoli tai. Nepamirškit, Pirk ir Laikyk šalininkai tiki, jog akcijų kainos nustatomos kasdien remiantis įvykiais ir ateities įvykiai negali būti žinomi nuo tos dienos kai nusiperki akcijų.

Žiūrint iš praktinės pusės greičiausiai rizika bus dar daugiau sumažinta. Jeigu akcijos perkamos, nes P/E10 reikšmė rėkte rėkia apie potencialiai didelę grąžą ilguoju laikotarpiu ir atvirkščiai, kai bus vengiama dėl didelės P/E10 vertės, taip eleminuojame praktiškai dar manyčiau netoli pusės rizikos susijusios su nežinomais faktoriais. Tad, 37%/2 lygu 19%, tai reiškia, kad tik 19% rizikos nėra žinoma VII šalininkams, kai Pirk ir laikyk šalininkai rizikuoja beveik 100%.

3 pav. Visos prekybos online ir mažmeninės prekybos apyvartos dinamika.

Nemanau ir neteigiu, kad tai geriausias būdas išmatuoti sumažėjusią riziką, bet manau tai vienas iš būdų parodyti šiandienos investuotojams, jog klasikinės teorijos šiek tiek nėra tinkamos šiandieninėje rinkoje. Tam yra daug priežasčių , tikriausiai pagrindinė išaugusi rinkos apyvarta (3 pav.), o ypač mažmeniniame sektoriuje, kuriame vyrauja privatūs investuotojai.

RINKOS SKALPO STEBĖJIMO ĮRANKIS

Beieškant prekybos įrankio, kuris padėtų matyti visos inkos skalpą, o ne atskirus intrumentus ar akcijas užtikau stockcharts ko gero geriausią nemokamą įrankį analizuojant akcijas globaliai. Tai $OEXA 200R. Šis indikatorius parodo kiek % SP500 akcijų yra virš 200 daily SMA.

$OEXA200R reikšmė 2009.06-2012.05

Bent jau aš šį įrankį interpretuoju labai paprastai:

Indikatoriaus reikšmė nuo 0 iki 25 yra ta zona, kurioje verta apsipirkti ir investuoti, kadangi tik penktadalis ir mažiau kompanijų akcijų linkusios augti arba akcijų reikšmė yra aukštesnė nei prieš pastarąsias 200 dienų.

Indikatoriaus 60 reišmė, yra ta reikšmė kurioje pildyčiaus poziciją. Tuo metu į rinką įeina rinkos dalyviai, kurie naudoja trendfollowing prekybos metodus ir būtent jie dar kainą stumia aukštyn.  Tokiose vietose rinka fali reaguoti dvejopai: pirma, kaina dar pakyla ir pamažu verčiasi į korekciją. Antrą, kaina gali patirti euforijos fazę, kurioje nėra daug pardavėjų ir pirkėjai sukelia kaina eksponentiškai. Tokiose vietose pirkėjai fiksuoja savo pozicijas ir į rinką įeina pardavėjai.

Indikatoriaus 80-100 reikšmei esant, ieškau pozicijų fiksavimo ir bent jau kolkas pasitraukti iš rinkos. Rinkoje daugiau nei 80% akcijų reikšmė didesnė, nei prieš 200 dienų, tai reikškia, jog kapitalas įplaukę į rinką ir pasiskirstė gana tolygiai visur. Klausimas: kiek jis dar gali plūsti? Kuo tolyn, tuo rizika tik didėja, o išdirbantieji pradeda fiksuoti pelnus, o kas vyksta fiksuojant?

Vizualiai $OEXA 200R interpretuoju taip:

Kadangi indikatorius skirtas ir sudarytas pagal SP500 indeksą, tai būtina atsižvelgti į indekso dinamiką tuo pačiu laikotarpiu. Pagal anksčiau pateiktą interpretacija nuo 2009 m. pirkimo ir papildymo siganlai buvo labai aiškūs ir tikslūs. Didesnė problema su pardavimo signalais, pardavimo 80 reišmės šiek tiek per maža, tad reiktų orientuotis į 90 -100 ieškant išėjimo iš rinkos arba įtraukti į prekybą papildomus įrankius. Atkreipkit dėmesi kaip pardavimo zonose SP500 akcijų indeksas linkęs dar nemažai kilti įstrižu judesiu, būtent tada didieji dar per prievartą spaudžia akcijų rinkas aukštyn surinkdami mažų spekuliantų pozicijas, kurios atsiranda dėl tikėjimo, jog kilti nebegali ir dėl skleidžiamos korekcijos propagandos spaudoje, TV.

SP500 pagal $OEXA200R:

ĮMONIŲ PELNO MARŽOS IR INVESTAVIMAS

Pelno maržos (pelningumai)

Dauguma investuotojų stebi kompanijų pelningumą. Dažniausiai stebimas įmonės pelnas, tačiau jis ne visada vienas gali tiksliai atskleisti aiškią ir teisingą informaciją apie kompaniją, o vien pelno naudojimas matuojant bendrą pelningumą gali tik suklaidinti investuotoją.

Tuo tarpu pelno maržos rodiklis gali suteikti investuotojui gilesnį supratimą apie įmonės valdymo efektyvumą.  Vietoje to kad matuoti kiek įmonės vadovai uždirba nuo turto, akcijų ar investuoto kapitalo, pelno maržos rodikliai matuoja kiek išspaudžiama pinigų iš bendrų pajamų ar visų pardavimų.
Jei labai paprastai, tai marža yra uždarbis išreikštas pardavimu koeficientine arba procentine išraiška. Pastaroji  leidžia investuotojui palyginti skirtingų kompanijų pelningumą, kai grynasis pelnas, kuris išreiškiamas absoliutine išraiška – negali.

Praktikoje naudojamos trys pagrindinės pelno maržos rūšys (santykiai):

  • Bendrojo pelno marža;
  • Veiklos pelno marža;
  • Grynojo pelno marža.

1. Bendrojo pelno marža

Bendrojo pelno marža mums parodo pelną, kurs gaunamas dėl pardavimų kaštų.

Bendrojo pelno marža = (Pardavimų pajamos –pardavimų kaštai)/

Pardavimų pajamos

Svarbu nepamiršti, jog pelno maržos gali labai skirtis dėl verslo srities. Pvz oro linijų pelno marža apie 5%, o programinės įrangos apie 90%.

2. Veiklos pelno marža

Parodo kaip įmonė sėkmingai valdo uždarbius dėl verslo pagrindinės veiklos

Veiklos pelno marža = Uždarbis prieš mokesčius/Pardavimų pajamos

3. Grynojo pelno marža

Grynojo pelno marža, kuri skaičiuoja visas verslo fazes ir jau atskaičius mokesčius. Paprastai tariant šis santykis palygina grynąjį uždarbį su pardavimais.

Grynojo pelno marža = Grynasis pelnas po mokesčių/Pardavimai

Manau, jog maržų analizė yra puikus būdas suprasti kompanijų pelningumą. Tai padeda mums suprasti kaip efektyviai valdoma kompanija atsižvelgiant į pardavimus ir matyti kiek dar erdvės yra įmonės nuosmukiui ir klaidoms. Manau, jog būtent maržų (pelningumų) skaičiavimas gali padėti nustatyti verslo ciklus, tiek individualios kompanijos, tiek viso sektoriaus. Tačiau maržos niekada nepasako ir nepasakys visko.

Investavimas

Street of Walls profesionalai apie pelno maržas (SP500 indekse) pateikė įdomų paveikslą. Šiandien pelno maržos yra visų laikų aukštumose, jei analizuoti duomenis nuo 1979 m. 1990 m. maržos buvo žemiausiame taške, apie 5% ir šiandien 12%. Paskutinė viršūnė buvo 10%, pasiekta 06-07 metais, prieš sprogstant antrinės būsto rinkos burbului. Vidurkis arba trendas nuo 1979 m. iki šiandien yra tarp 6 – 8%. Pelno maržas pagal pramonės šaką galima rasti čia.

Pelnų skelbimo sezonas jau prasidėjo, tai reiškia, jog vyksta didelės spekuliacijos apie tai kurios kompanijos bus lyderės ir kurios outsaidarės. Tai vyksta nuolat artėjant pelno skelbimo sezonui. Vykstant pelno skelbimams galima daugelio būdų spekuliacijos ar sprendimai investuoti ilgajam laikotarpiui. Vienas iš jų – pelno maržų pagalba.

Kada mes matom pelno maržos piką – korporacijos pelnas kris. Ištikrųjų kada pelno maržos būna viršūnėje, tai dažniausiai būna korporacijos pelno pikas ir burbulo sprogimo viršūnė. Taip turėtų būti teoriškai, turėtume pamatyti maržų viršūnes prieš tai kai akcijos reaguos į šią informaciją.

Tačiau jei pasižiūrėtumėte visus paskutinius metus kada pelno maržos krito, pamatytumėt, jog 8 iš 11 metų akcijos toliau augo ir įmonių problemas nekreipė dėmesio. Tai reiškia, jog dažniausiai praeityje nepaisant blogų rezultatų toliau kilo, tačiau stripriai reaguojant į tokias naujienas.

Panašus scenarijus gali būti ir dabar vykstant šiam raliui, kuris apsisuks į recesiją. Ekonomikos reportai buvo geri, bet toli gražu nestebinantys investuotojų ir jeigu pastarieji daugiau jaudinasi dėl pelno maržų, galim tikėtis korekcijos.

Tai nereiškia, jog reikia pasitraukti ir imti viską išparduoti :) Tai gal labiau reikštų bent kol kas susilaikymą nuo akcijų pirkimo dėl galimo žingsnio žemyn. Atminkit, jog 8 iš 11 kartų pelno maržoms pasiekus piką, akcijos linkusios dar augti kurį laiką. Kodėl? Manyčiau todėl, kad viršūnėje smulkūs ir nepatyrę spekuliantai nori pagauti ją ir tikisi jog pavyks, o būtent jų short pozicijas surenka didieji viską supirkdami. Krentant rinkoms viskas vyksta atvirkščiai. Atminkit, jog tiek viršūnė, tiek dugnas yra vienas – kokia tikimybė jį atspėti?

Apibendrinimas. Pelno maržos (pelningumai) pasako gerokai daugiau negu vien tik pelno stebėjimas, iš to galim matyti įmonės veiklos efektyvumą, kaip vykdomos tiek dalinės, tiek visos operacijos. Tačiau tai tik tėra vienas iš būdų skaityti rinką, ne aukso gralis J Esant blogiems įmonių rezultatams dažniausiai rinkos vis tiek linkusios augti, tai lemia daugiau pats rinkos mechanizmas, negu įmonių skelbiami faktai.

investing-mistakes-2

INVESTAVIMO ELGSENA: KODĖL NAUJOKAI NĖRA TOKIE PROTINGI KOKIE MANO ESĄ??

Per pastaruosius keletą mėnesių sulaukiau laiškų iš draugų, pažįstamų, aplinkinių kurie nori pradėt individualiai (savarankiškai) investuot (apskritai LT tai labai populiarėja, ypač po sovietinėje kartoje). Pastebėjau, jog dauguma perskaitė nemažai literatūros, medžiagos, bet neturi svarbiausio – patirties. J.W.Van Goethe yra pasakęs: “I can tell you, honest friend, what to believe: believe life; it teaches better than book or orator”. Taigi nusprendžiau trumpai parašyti kuo skiriasi naujokas nuo profesionalo, ir kodėl naujokas nesugeba generuoti tokio pelningumo kaip profesionalas.

1. Savarankiški investuotojai vengia pirkti čempionų akcijas.

Kaip? Todėl, kad vengiama pirkti kompanijų akcijas, kurios turi keblumų ir akcijos nėra laikomos vertingomis. Dauguma perka ir investuoja (siekiant, aišku, sumažinti riziką) dideles ir žinomas kompanijas, tačiau taip niekada neaplenks profesionalių valdytojų. Būtent kai akcijų rinka pigi ir kompanijos akcijos pigios, kompanija nėra labai žinoma – tada perka profesionalai. Juk kažkada ir ebay, amazon, apple, coca – cola ir t.t buvo nežinomi vardai ir akcijos mėtėsi už keletą USD, juk tada kažkas jas pirko, ir neapsiriko. Kito kelio kaip patirti didžiulius prieaugiu nėra – tik eiti ten kur tamsu ir prisiimti riziką perkant mažai žinomus vardus.

2.  Dauguma savarankiškų investuotojų pakeičia investavimo planą.

Pakeičia savo planą, po to kai tam tikrą laiko tarpsnį investavimo strategija praranda pranašumą prieš indeksų grąžą. Tada akcijos parduodamos, nepapildant naujomis, nelaikant grynųjų ir/arba nustojama naudoti strategiją periodiškai. Naujokams sunku išlikti, laikytis strategijos, kurį tam tikrą laiko tarpsnį “neveikia”. Didžiausią grynają grąžą generuojantis fondų fondas 2000 – 2010 laikotarpiu uždirbo virš 18%, kai tuo tarpu vidutinis savarankiškas investuotojas per tą patį laiko tarpsnį patyrė 11% nuostolį. Investavimas, finansų valdymas tikriausiai vienintelis sektorius, kuriame reikalinga toks aukštas disciplinos ir kantrybės lygis. Disciplina – nepaisant žiniasklaidos, įvairiems guru, finansų ekspertų ir pan. laikytis griežtai savo strategijos. Stebuklo nėra. Kantrybė – išlaukti savo tikslų t.y kokia kaina fiksuojama pozicija, paimamas pelnas ir pan.

3. Dauguma savarankiškų investuotojų perka daugiau PO didelio pajamingumo laikotarpių.

Pagavot idėją? Perkama vis brangiau ir brangiau, kai tuo tarpu profesionalų tikslas paprastas – pirkti pigiai ir kaip įmanoma parduoti brangiau. Visa tai galioja reguliuojamose rinkose, kuriose kryptis aiški – šiaurė, tačiau nereguliuojamose rinkose, tokiose kaip FOREX, kurios juda tam tikros amplitudės rėmuose, pirkt ir laikyk metodas netoks naudingas.

Manyčiau, tai patys svarbiausi dalykai reikalingi peršokti į kitą lygį – profesionalumą. Apskritai, investavimas reikalauja kitokių asmenybės įgudžių nei socialinėje visuomenėje.

PORTFELIO STRATEGIJA: KONCENTRACIJA

Dažniausiai privačių investuotojų porttfeliai yra glaudžiai koncentruoti, 20-25 akcijos vienu metu. Koncentruotas portfelis pasižymi didesniu vertės kintamumu, tačiau ir didesne grąžos galimybe. No risk, no fun :) Tarp kitko, Zurich axioms puikiai rašo, jog be rizikos nėra jokio fun, jei nėra fun, nėra ir money.

Investuotojai, kurie vengia koncentruoto portfelio prarada tris galimybes. Pirma, papildomą pelną. Antra, žemesnę riziką ir trečia, mažesnę koreliaciją. Koncentruotas portfelis manau viena iš geriausiai paprastų idėjų dėl galimo papildomo pelno, kuris mažina riziką sulaukti mažesnio pelningumo nei indeksas. Tai pat, portfelis su mažai akcijų yra ir mažiau koreliuojantis su rinka.

Išsirinkus keleta instrumentų, investuotojas dramatiškai padidina savo galimybes didesniam pajamingumui. Nepaisant to, dauguma rinkos gurų, bankų, patarėjų portfelio koncentraciją apibūdina kaip nepriimtinai rizikingą.  Taip paneigiamas diversifikacijos mitas/taisyklė, portfelis gali  būti koncentruotas arba diversifikuotas. Joks kitoks.

Dauguma įsitikinę, jog koncentruoto portfelio kintamumas daug didesnis nei diversifikuoto. Tomas Howard įrodė, jog rinkos kintamumui sumažinti pakanka ir 10 akcijų, tokiu atveju rinkos kintamumas sumažinamas 83%, o tai reiškia ir galimybė uždirbti.

1 pav. Portfelio akcijų skaičius ir rinkos kintamumo ryšys

O su 20 akcijų, mes eliminuojame daugiau nei 90% standartinio rinkos nuokrypio. Ką tai mažina? :)

Reiktų pakalbėti apie savitarpio fondus (mutual funds). Pastrieji atvirkščiai straipsnio autoriui, kuris rekomenduoja koncentruotis į 10 akcijų, laiko įprastai 100 akcijų. Žemiau pateiktame paveiksle 2 pav. matyti, jog pagal Tomą 10 akcija neša nuostolį, tai reiškia, jog turint 30 ir daugiau akcijų portfelyje, portfelis daug greičiau taps nuostolingu. o mutual funds  laiko gerokai daugiau. LT mutual funds sąrašas.

2 pav.

Taigi, kodėl fondai nesusikoncentruoja į geriasias idėjas? Jiems nereikia diversifikuoti be saiko ir mažinti pelningumą.

Pagrindinis stimulas, jog mutual funds uždirba nuo valdomo kapitalo – didenis, reiškia geriau. Bet tapus dideliu žaidėju tampa sunku koncentruotis ir ieškoti geriausių idėjų. Taip elgiantis dauguma fondų tampa eiliniai indeksų sekėjai, nesugebantys jų aplenkti dėl didelės diversifikacijos.

Tumpai, yra institucinis stimulas nekoncentruoti portfelių, aukojant investuotojų pelningumą ilguoju laikotarpiu. Portfelio koncentracija turi ir trūkumų – didesnis trumpo laikotarpio kintamumas. Ir kaip visada, kelias į didesnį pelningumą eina per didesnę psichologinę įtampą.