KIEK REIKIA SUTAUPYTI PENSIJAI?

Norint tai paskaičiuoti reikia:
1. Metinį atlyginimą;
2. dauginti iš 0,8;
3. dauginti iš 1,03^metų skaičius kiek liko iki pensijos (laipsnyje);
4. atimam visas socialines garantijas, kurias tikimės gauti;
5. dauginam iš 30 (iki pensijos likęs metų skaičius).

Atsakyme gausime kiek mums reikia sutaupyti.

Vartojimas
0,8 yra kitaip tariant yra 80%, kurių mums reikia pragyvenimui. Kitiems dėl užaugusių vaikų ir kitų aplinkybių šis rodiklis gali būti mažesnis ar didesnis (pvz 0.6; 0.7; 0.9)

Infliacija
Reiktų nepamiršti ir mums mylimos infliacijos. Derėtų laikytis 3% infliacijos, kuri tiek suvalgys mūsų pajamas ir santaupas.

Socialinė apsauga
Tikėtiną savo pensiją galima paskaičiuoti čia: http://www.lipfa.lt/skaiciuokle

Turimos santaupos
Tarkim, jog turite šiek tiek santaupų arba investicijų, kurios duoda 5% metinę grąžą. (suma*1,05^metų skaičius iki pensijos)

Pavyzdys:
Metinis atlyginimas= 30 000 Lt (popieriuje) ir 30 metų iki pensijos;
50 000 Lt santaupų;
Pagal pensijos skaičiuoklę būsima pensija (be kaupimo pakopų fonduose) = 1 030 Lt per mėn. arba 12 360 Lt per metus.
Tarkim jog investicinis portfelis uždirba 5%.

80% = 24 000 Lt

- 12,360 Lt = 11,640 Lt

11640*1.03^30 = 28 253 Lt

28 253 Lt*30 = 847 600 Lt

Investicijų grąža (nepildant):
50 000*1.05^30 = 216 097

Reikia sutaupyti = 847 600 Lt - 216 097 Lt = 631 503 Lt

Naudojant Excel:

=PMT(0.05/12,360,0,631503) = 759 Lt reikia sutaupyti kas mėnesį per ateinančius 3o metų.

GALIMOS PENSIJŲ PROBLEMOS ATEITYJE IR KAPITALO VALDYMAS

Pradėsiu nuo vieno neįprasto įvykio. 2009 metais JAV Alabamos teritorijoje nedidelis Pritčardo (Pritchard) miestelis tampo pirmasis toks miestas, kuris nustojo mokėti pensijas į pensiją išėjusiems darbininkams. Keturis metus miesto valdžia buvo raginama pevesti lėšas į fondus, nes bus susiduriama  su pensijų nemokumo problemomis. Tačiau miesto valdžia tai ignoravo ir nusprendė, jog geriau yra išlaikyti ligonines, šviesas gatvėje ir mokėti mokytojams atlyginimus. Šiame mieste įsipareigojimai pensijos išmokoms tiesiog neegzistuoja. Daugelis tai išgyvenusių gyventojų grįžo prie darbo siekdami išvengti bankroto.

Žinoma Lietuva ne JAV, bet ir JAV ne Lietuva. Tačiau daugelis dalykų turi tam tikrą progreso liniją ir ją sunku paneigti. Na pvz Islandija bankrutavo, kai tuo tarpu Lietuva ne, o gal būtų panašiai jei ir Lietuva kaip valstybė egzistuotų ilgiau?

Pensijų ateitis 

Pritčardo miestas laikui bėgant gali būti ne vienintelis.

Išsivysčiusiose šalyse privataus sektoriaus darbuotojai žino, jog dėl pensijos būtina nemažai paplūšėti. Ir tas laikas tik ilgėja bei neturi pagrindo mažėti dėl vis daugėjančių virš 65 metų gyventojų (1 pav.) bei žinoma valstybių finansų, kuriuos pensijų išmokos apkrauna labiausiai.

1 pav. Gyventojų virš 65 m. dalis valstybėse.

 Manau Lietuvos (ir nebūtinai) privataus sektoriaus darbininkai suvokia, jog didžioji dalis pensijos atsakomybės tenka būtent jiems. Dabartiniai jų darbdaviai prisidės kiek galėdami, tačiau jie, kaip ir mes už jų, nėra atsakingi už mūsų kiekvieno patogią senatvę.

Esu įsitikinęs, jog per ateinančius pora dešimtmečių viešajame sektoriuje turėtume sulaukti nemažai pokyčių. Tai gali būti net ir turtingų valstybių nesugebėjimas vykdyti pensijinių įsipareigojimų piliečiams. Niekas to nežino, tad būtina tai įvertinti ir turėti omenyje. Būti universaliu.

Problema ir tai, jog dauguma vyriausybių neįvertiną būsimų pensijinių įsipareigojimų gyventojams, tad jų neįtraukia į šalies skolą, taip neįvertindami papildomos rizikos išmokant pensijas. Būtent lėtas ir vangus vyriausybių suvokimas, jog pinigai skirti gyventojų senatvės gerovei šiandien tiesiog neegzistuoja ir per ateinančius 30 metų jų reiks tik daugiau. Turtingos vyriausybės ir dabar sunkiai finansuoja viešąsias paslaugas perskirstant šalies skolą. Nėra lengvo būdo kaip valstybės galėtų susidoroti su augančiais pensijų įsipareigojimais, gimstamumo sąstingiu ir ilgėjančiu gyvenimo amžiumi. Pavyzdžiui Europoje (neskaitant UK, Prancūzijos ir Airijos) gimstamumas praktiškai sustojęs paskutinius 30 metų. Daugumoje Europos šalių gyventojų savo pensija nieko nesirūpindami visą šią naštą užkrovė vyriausybėms, kurioms ir taip sunkiai sekasi tvarkytis su didžiulėmis skolomis. Vokietijos ekonomika šiandien “gyviausia” Europoje, tačiau iki 2050 metų šalies populiacija pagal prognozes turėtų sumažėti 15%, reiškia mažiau dirbančiųjų, mažesnės pajamos, o gyventojų amžius ilgėja. Tai reiškia, jog išlaikyti aukštą gyvenimo kokybę ir mokėti dosnias pensijas – gali tapti labai sunku. Nieko stebėtina kodėl sunku.

Prancūzijoje traukinių vairuotojų pensijinis amžius 50 metų, o štai kaimyninėje Lenkijoje armija ir kariuomenės pareigūnai į pensiją išeina po 15 metų, tai reiškia, jog 33 metų pensininkai blaškosi po šalį.

Dar blogiau, jog kai kurios vyriausybės užsipuolė privačius pensijų fondus , jog šie finansuotų egzistuojančius ekonominius sunkumus (pvz Argentina ir Airija) taip palikdamos savo pensijinius fondus visiškai nesaugius! Jokių garantijų gyventojams! Globali pensijų krizė manau ateis stipriai smogdama, ne verkšlendama. Nes didžioji dali vyresnio amžiaus rinkėjų pensijų reformas laiko nemaloniomis ir nebūtinomis. Politikai siekiantys būti perrinkti nesiūlo pensijų reformų ir sąjungos to neleidžia. Lyg užburta, tačiau tokia realybė.

Pinigai būsimoms pensijoms išmokėti tiesiog šiandien neegzistuoja.

Ką tai reiškia kapitalo valdymui?

Viešojo sektoriaus darbuotojai arba tiesiog vyriausybės pamažu sutiks ir pripažins tai, jog privataus sektoriaus darbuotojai ir gyventojai yra patys atsakingi už savo pensijinį kapitalą. Neįžvelgiu nė vienos priežasties kodėl ši tendencija turėtų būti priešinga.

Tai reikškia, jog turto valdymas ir asmeninių finansų svarba taps aktualesnė sritis kiekvienam. Būtent todėl naujas kapitalas pasieks kapitalo valdymo industriją, kadangi turtingų šalių gyventojai sieks patys atsakyti už savo pensiją bei gyvenimo kokybę senatvėje. Tiesiog kiekvienas turi perskirstyti dalį savo pajamų. O būdų tai padaryti yra daugybė, kiekvienam pagal skoni.

Išvados

  • Herbert Stein’as yra pasakęs: “Jeigu kažkas negali trukti amžinai, tai sustos.”
  • Tai pamatėme  Pritčardo mieste.
  • Turtingo pasaulio vyriausybės neturi finansinio turto padengti būsimus pensijinius įsipareigojimus. Neįsivaiduojama gali ir būtinai kažkokiu mastu įvyks ateityje.
  • Šiandien privataus sektoriaus darbuotojai patys supranta, jog už savo senatvės gerovę jie patys atsakingi. Metams bėgant, tai pripažins ir vyriausybės, kadangi žmonėms gyvenant ilgiau jie privalo saugoti daugiau savo senatvei.
  • Ši pensijų kryptis ilguoju laikotarpiu žada tik šviesias perspektyvas turto valdymo industrijai.
  • Didžiulė paklausa pensijoms žada puikias galimybes ir perspektyvas turto valdytojams visame pasaulyje.

Pora grafikų susijusių su šiuo straipsniu:

474

working hours over time

INVESTAVIMAS PENSIJAI: INVESTUOTI ILGIAU AR SIEKTI DIDESNĖS INVESTICIJŲ GRĄŽOS?

Pensijos kaupimo plano investuotojo pirmasis žingsnis turėtų būti supratimas pagrindinių faktorių, kurie lemia portfelio būklę sulaukus pensijinio amžiaus. Supratimas kaip šie faktoriai tarpusavyje sąveikauja ir kuruos iš jų įmanoma kontroliuoti gali daryti didelę įtaką turto kūrimui bei pensijos investavimo sprendimų priėmimui.

Nuprendžiau toliau analizuoti tris faktorius, kurie svarbūs pensijiniame investavime t.y 1) metus nuo nuo kurių pradedama investuoti 2) pajamų dalį kuri skiriama investavimui 3) Investicijų paskirstymą turto klasėse.

Analizuojant pasirinkau tris skirtingus amžius kada pradedama investuoti pensijai: 25 m., 35 m. ir 45 m.). Pensijinis amžius: 65 m. Tarkim, jog žmogus pradėjęs taupyti nuo 25 m. gavo 500 Lt pajamų, esant 35 m. juk logiška, jog turėjo uždirbti daugiau, tad skaičiavimuose naudoju 50% didesnį atlyginimą t.y 750 LTL, o 45 m. laikausi prielaidos jog žmogus uždirba 1125 LTL (+50%). Skaičiuojant investicijų reikšmę sudariau trijų tipų portfelius: Labai agresyvus (100% akcijų (naudoju S&P 500 indekso duomenis), subalansuotas (50% akcijų (S&P), 50% obligacijų (AGG index)),  agresyvesnis (100% aukšto pajamingumo (junk) obligacijos (Barclays High Yield corporate bonds index)).

Privalumai ankstyvaus investavimo

Mano analizėje, jeigu žmogus besirūpinantis savo senatve būtų paskirstęs 5% savo atlyginimo nuo 25m. t.y iki 35m. po 360 Lt, nuo 35m. iki 45 m. po 450 Lt ir nuo 45 m. iki 65 m. po 675 Lt nuo per metus, tai išėjus į pensiją būtų sukaupęs 54675 Lt investuodamas į akcijas, 167707 Lt investuodamas į aukšto pajamingumo obligacijas ir 67270 Lt investuodamas puse sumos į akcijas puse į investicinio reitingo obligacijas (1 pav.). Pastarąjį dešimtmetį akcijos nusileidžia obligacijoms prieaugiu dėl konsolidacinės rinkos, tačiau neaišku kaip bus ateinantį dešimtmetį.

1 pav. Skirtingų portfelių taupymo dinamika nuo 25 m. amžiaus

Investuotojui pradėjus taupyti nuo 35 m. sukauptoji suma būtų vidutiniškai  -36% žemesnė kiekvieno portfelio atveju, o pradėjus kaupti nuo 45 m. atitinkamai -48% palyginus su kaupimu nuo 35m. ir -67% palyginus su kaupimu nuo 25 m. Taigi, pagal istorinius duomenis kuo anksčiau pradėta kaupti tuo didesnis kapitalas turimas esant pensijiniame amžiuje. Su akcijomis neaišku kaip bus ateinančius keletą dešimtmečių, tačiau su fiksuoto pajamingumo instrumentais viskas paprasta – kuo anksčiau, tuo didesnis kapitalas bus ateityje. Pažiūrėkim iš kitos pusės. Tarkim, jog investuotojas nekaupia iki 35 m., tačiau nuo šių metų paskirsto ne 5%, o 8% nuo pajamų ir esant 45m. – 15%! pajamų. Rezultatai paprasti, pradėjus taupyti subalansuotame portfelyje nuo 25m. (5%) sukaupta suma lygi 67270 Lt, nuo 35m. (8%) = 60630 Lt ir nuo 45m. (15%) = 77312 Lt (2 pav.)

2 pav. Portfelių dinamika esant skirtingam taupymo lygiui

Tai tik dar vienas pavyzdys parodantis taupymo “jėgą” ilguoju laikotarpiu. Nors ir esant 15% taupymo ir investavimo lygiui sukaupta didesnė suma reikėtų nepamiršti kitų veiksnių tokių kaip savijauta ir psichologija. Tikriausiai daugelis žinote koks yra jausmas kai negali kažko leisti ir privalai save varžyti arba kaip jautiesi nuo 100 Lt atiduodamas taupymui 5 Lt ir kaip 15 Lt? Ilgasis laikotarpis ir paprasčiau, ir ramiau negu trumpasis, kuris reikalauja agresyvesnių sprendimų. Taupymo atidėjimas net ir keletai metų reiškią artėjimą prie trumpesnio laikotarpio skirto senatvės gerovei.

Tarkim, jog žmogus pradėjo taupyti nuo 45 m. ir gali dirbti iki 70m. (dėl to atidėtas taupymas anksčiau), tad jo investicijos gali kisti trimis atvejais. Pirmuoju taupoma toliau su 5% paskirstymu ir 5% realiu metiniu prieaugiu, antruoju – laikausi prielaidos, jog prieaugis lygis 0%, infliacija taip pat, trečiuoju – žmogus sulaukęs 65 m. išeina į pensiją ir kas mėnesį pasiima 4% nuo sukauptos sumos. Pirmuoju atveju sukaupta suma lygi 98671 Lt, antruoju – 84811 Lt, trečiuoju – 61849 Lt. Skirtumą tarp šių sumų gali panaikinti tik didesnis taupymo lygis.

Kaštų įvertinimas ilguoju laikotarpiu

Išoriniai faktoriai tokie kaip portfelio grąža ir infliacija negali būti kontroliuojama ar tiksliai nuspėjama ilguoju laikotarpiu. Tačiau investuotojas gali asmeniškai kontroliuoti savo pajamų paskirstymo lygį pagal ekonominę situaciją. Investicijų kaštai taip pat turi didelę reikšmę portfelio balansui, Pvz. du investuotojai investuoja nuo 25 m., pirmojo investicijų kaštai 0,25%, antrojo 1,25%. Sulaukus pensijinio amžiaus antrasis investuotojas turės 20% mažiau sukaupto kapitalo nei pirmasis.

Išvados

Disciplinuotas investavimas arba taupymas svarbus bet kuriame gyvenimo etape. Pagal atliktą analizę matyti, jog vertingiau yra pradėti taupyti anksčiau negu vėliau tam skiriant didesnę dalį pajamų.  Svarbus pensijos planavimo proceso etapas yra įvertini šiandienos vartojimą ir jį padidinti ateityje, pensijiniame amžiuje. Tą padėtų įgyvendinti aukštesnis taupymo lygis, kadangi sumažėtų rizika dėl finansų rinkos neapibrėžtumo bei derėtų daugiau orientuotis į fiksuoto pajamingumo instrumentus.

KONKURENCINGI INVESTICINIŲ FONDŲ MOKESČIAI LIETUVOJE

Su kolegomis vieną vakarą diskutavom apie tai kokie mokesčiai investuotojui, kuris investuoja į Lietuvoje platinamus fondus būtų konkurencingi. Kadangi nepriėjom vieningos išvados, tai nusprendžiau šiek tiek daugiau pasigilinti į tai, nes būtent mokesčiai arba tai kiek investuotojas atiduoda valdytojui už darbą labai dažnai  nemažai koreguoja galutinį rezultatą.

Pagal NASDAQ OMX Baltic duomenis Lietuvoje galima įsigyti 123 fondų vienetų, iš jų 79 akcijų fondai, 16 obligacijų fondai, 12 fondų fondai, 5 pinigų rinkos fondai, 4 nekilnojamo turto fondai, 4 mišrūs fondai ir 3 alternatyvūs fondai, pakankamai nemažas pasirinkimas. Praktiškai visi platinami fondai turi pirkimo ir pardavimo vienkartinius mokesčius, valdymo mokestį ir kai kurie sėkmės, kuris taikomas aplenkus indeksą arba viršijus jį fondo prospekte nustatyta grąža. Kadangi visuose fondo prospektuose rekomenduojama investicijas laikyti mažiausiai 5 metus, tai laikantis tokios prielaidos pirkimo / pardavimo mokestį suskaldžiau į 5 dalis taip padalijant kasmet.

Suvedus 123 fondų duomenis gaunam tokią lentelę:

Fondų mokesčiai per metus
Akcijų Obligacijų Pinigų rinkos Fondų fondai Alternatyvūs
Max 3,50% 1,40% 0,80% 1,89% 3,40%
Min 1,40% 0,65% 0,55% 1,50% 2,14%
Vidurkis 2,32% 0,92% 0,65% 1,71% 2,63%

Pagal šią lentelę galim matyti, jog investuotojas siekiantis investuoti į akcijų fondą renkantis turėtų ieškoti fondų, kuris būtų bent konkurencingas mokesčių atžvilgiu t.y fondo mokesčiai per 5 metus turėtų būti ne didesni už Lietuvos akcijų fondų vidurkį t.y 2,32%.

Nuo 1991 m. iki 2011 m. remiantis DJIA rinkos vidutinė grąža buvo 9,4% (su dividendais). Tarkim, jog dviejų fondų investicinė grąža buvo lygi būtent DJIA vidurkiui. Grafiškai fondų mokesčių įtaką 10 000 per paskutinius 20 metų atrodytų taip:

Fondų mokesčių įtaka investicijų grąžai 1991 – 2011 laikotrapiu

Taigi esant 1,9% mažesniems mokesčiams per paskutinius metus mūsų investicijų suma būtų didesnė  15 138 (46609,6 – 31471,6).

Kaip mano patirtis rodo, rinkoje labai daug panašių struktūrinių produktų, kurių investicinė grąža skiriasi keliomis dešimtosiomis procento ir galutiniame rezultate didesnė įtaką lemia kasmet renkami mokesčiai. Tas pats tinka ir aktyviai prekiaujant biržoje, kai vienas brokeris grąžina dalį komisinių, o kitas ne. Viskas priklauso nuo valdytojų požiūrio ir žinoma rezultatų.

PAGRINDINĖS INVESTAVIMO STRATEGIJOS SIEKIANT STABILIŲ PAJAMŲ

Mano akimis didžioji dalis rinkos dalyvių dažniausiai siekia greit padvigubinti, patrigubinti kapitalą per daug nesigilinant į makroekonomiką ir pačios rinkos esamą situaciją, o dar blogiau į konkrečios kompanijos padėtį jei investuojama į konkretų subjektą. Viskas OK, jei buvo investuota 1971 – 1981; 1983 – 1996; 1999 – 2000; 2002 – 2008 m. laikotarpiais, esant bulių rinkoms ir spėjus išlipti arba performuoti portfelį.  Dažniausiai individualūs investuotojai patyrę rinkos nuosmukius kaip 2008 m. renkasi iš trijų variantų: pasitraukti iš investavimo, daugiau domėtis esama situacija arba pasirinkti stretegiją, teikiančia  stabilias pajamas.  Tie kurie nusprendžia, jog ištikrųjų reikia ne greito kapitalo, bet patikimo ir stabilaus pajamų šaltinio, kuris augtų laikui bėgant. Tad tiems, kurie to siekia galėčiau paminėti keletą paprastų strategijų.

Rinktis akcijas ilguoju laikotarpiu

Ypač jei planuojama investuoti ilgu laikotarpiu (daugiau nei 10 m.) akcijos turėtų būti horizonte. O ypač dividendinės akcijos, kurios moka reguliarius dividendus pvz Knightsbridge Tankers Limited (paskutinius 10 m. dividendų vidurkis 22%), McGraw-Hill Ryerson Ltd  (18,75%), National Presto Industries Inc. (8,38%) ir t.t. Tai padeda gauti pastovias pajamas ir sumušti infliaciją.

Laikyti šiek tiek grynųjų dėl pirkimo nuosmukių metu

Manyčiau būtų protinga iki 10% investicinio portfelio kapitalo laikyti grynaisiais, tai gali būti nacionalinė arba užsienio valiuta. Šie grynieji lauktų progų pigiai apsipirkti rinkoje arba naujoms dividendinėms akcijoms.  Didelės dalies laikyti grynaisiais nederėtų dėl infliacijos, pinigai turi dirbti, nemiegoti :)

Pirkti ir Stebėti, o ne Pirkti ir Laikyti

Tiesiog kartais reikia parduoti ir neleisti emocijoms versti laikyti nuostolingas pozicijas. Jie yra planas kaip nusipirkti, tai turi būti ir planas kaip / kada parduoti. Rinkoje daug pavyzdžių kai per porą metų viena įmonės akciją grįžta prieš penketą ir daugiau metų vertės rinkos ar įmonės nuosmukių metu (pvz BWL). Tad visada reikėtų turėtų planą, už kokią kainą finansinis aktyvas bus parduotas. Tai gali būti pvz 20% nuo aktyvo viršūnės.

Didėjant kintamumui laikyti tik kokybiškus aktyvus

Skolos, bankrotai ir viltis dėl didesnio ekonomikos stimulo yra vieni iš faktorių, kurie šiandien veža rinką. Visa tai verčia kainas svyruoti plačia amplitude dienomis ir savaitėmis be jokių didesnių pokyčių kompanijų ataskaitose ir apskritai fundamentinėje situacijoje. Tad derėtų pirkti tik kokybę, žemos beta ir dividendines akcijas, fondus, ETF, kurie turi ilgesnę nei 5 metų pelningumo istoriją ir augančius dividendus.

AR PASIRINKTAS TINKAMAS INVESTAVIMO STILIUS?

Investavimo stiliu yra nemažai, bet pagrindiniai: aktyvus investavimas (spekuliacija), priskirčiau tam ir “day trading” bei pasyvus investavimas, kai investicijos perskirstomos per metus keletą kartų ar dar mažiau. Svarbu pasirinkti tinkamą stiliu, kuris tau labiausiai tinka ir nesuvaržo asmenybės.

Suprasti kas labiau tinka, aktyvus ar pasyvus investavimas gali padėti atsakymai į šiuos klausimus:

Prekiautojo psichologinis profilis

Išbandei daugiau negu vieną investicinę strategiją šiais metais. Taip / Ne?

Jauti, jog blogu laiku perki / parduodi fondus. Taip / Ne?

Retai kada paprašai grįžtamojo ryšio apie savo nuostolius. Taip / Ne?

Prenumeruoji daugiau negu du naujienlaiškius, jautiesi sukrėstas. Taip / Ne?

Gali suskaičiuoti gerą juoką ant vienos rankos šią savaitę. Taip / Ne?

Turi varginanti pyktį apie kažką. Taip / Ne?

Mėgsti kabelinės naujienas, bet reikia daug laiko skirti prekybai. Taip / Ne?

Jaudiniesi per daug dėl paskutinių investicijų. Taip / Ne?

Reikia daugiau nei trijų kofeino ar alkoholio gėrimų per dieną. Taip / Ne?

Jauti, jog “kažkas” laiko tave nuo pinigų uždirbimo. Taip / Ne?

Dažnai nepasitiki savo instinktais ar strategija. Taip / Ne?

Turėjai didelių šeimos ar asmeninių nuostolių pastaruoju metu. Taip / Ne?

Tiki, jog nuostolius lemia rinkos manipuliatoriai. Taip / Ne?

Turi antsvorio ir dažnai linkęs į greitą maistą. Taip / Ne?

Bijai naujų sandorių. Taip / Ne?

Miegui trugdo jaudulys dėl pinigų. Taip / Ne?

Pensijos portfelis neauga pakankamai greitai. Taip / Ne?

Jokių atostogų šiais metais, trūkumas socialinio gyvenimo. Taip / Ne?

Visur arba niekur įterpiamas pinigų “darymas”. Taip / Ne?

A. Farrell, kuris ir sudarė šiuos klausimus teigia, jog teigiamai atsakius į 6 ar daugiau klausimų, “day trading” stilius yra per daug įtemptas, varginantis ir per daug rizikingas.  Alternatyva aktyviai prekybai, kaip jau minėjau, gali būti protingas turto paskirstymas, diversifikacija.

4 ASMENINIŲ FINANSŲ VALDYMO ĮGUDŽIAI

Kuo daugiau taupome šiandien, tuo daugiau turime rytoj. Nesvarbu kiek uždirbi, mažai ar daug, nesvarbu kas tu toks, W.Buffet ar lušnynų milijonierius – asmeninių finansų valdymas būtinas siekiant finansinės gerovės. Dažniausiai asmeninių finansų giduose, knygose ir kitoje mokomojoje medžiagoje pateikiama paprasta finansų valdymo formulė:

Turtas = Uždarbis – Išlaidos

Jeigu tu išleidi daugiau negu uždirbi, turi neigiamą pinigų srautą. Eini blogu keliu ir lendi į skolą. Jeigu išleidi mažiau negu uždirbi, turi teigiamus pinigų srautus, kurie tau leidžia bristi iš skolos ir statyti finansinę gerovę. Žmogui vadovaujantis tokiu asmeninių finansų valdymo principų būtina ugdyti 3 įgūdžius, kurie padeda siekti finansinės gerovės:

  • Uždirbimas – sugebėjimas uždirbti pinigus;
  • Išlaidavimas – sugebėjimas valdyti arba visai nevaldyti pinigų taškymo į šalis;
  • Taupymas – sugebėjimas nuosekliai išleisti mažiau nei gaunama pajamų;

Visiškai sutinku, jog šie įgūdžiai svarbūs ir reikalingi kiekvienam valdančiam savo finansus. Tačiau norėčiau minėtą formulę šiek tiek perdaryti:

Turtas = (Uždarbis – Išlaidos) * Investicijų procentinis pokytis

Sugebėjimas efektyviai panaudoti sukauptus pinigus taip pat labai svarbus įgūdis siekiant finansinės laivės. Tad 4 reikalingas įgūdis asmeniniuose finansuose:

  • Investavimas – sugebėjimas įdarbinti ir didinti pinigų vertę.

Vieni labai geri viename įgūdyje, pvz uždirbant pinigus, siekiant karjeros ir pan., tačiau visiškai nemoka taupyti. Kiti žmonės geri dvejuose gebėjimuose, but visiškai nesusitvarko su trečiuoju ir ketvirtuoju. Tu gali daug uždirbti ir išlaikyti žemas savo išlaidas, tačiau nesugebėti taupyti ir kaupti ilguoju laikotarpiu arba neturi visiškai investavimo pagrindų. Būti sėkmingu asmeniniuose valdymo finansuose reiškia puikiai valdyti visus 4 reikalingus įgūdžius.

Uždarbio menas

Pirmasis įgūdis asmeninių finansų rėmuose – sugebėjimas daryti pinigus. Daugumai tai reiškia efektyvus karjeros valdymas, kvalifikacijos kėlimas, savęs realizavimas labiausiai tinkamoje srityje ir t.t. Kitiems tai tiesiog hobių realizavimas ir galiausiai peraugimas į nuosavą verslą.

Išskirčiau keletą sričių, metodų, kurie gali padėti uždirbti daugiau:

  • Kvalifikacijos kėlimas.
  • Jei tik yra kažkuri sritis, kurią Jūs mylite – būkite su ja. Ji neš didžiausias pajamas ir darant mėgstamą dalyką pamiršti, jog tai darbas.
  • Atlyginimo maksimizavimas.
  • Tegul tavo hobis daro tau pinigus.

Tikriausiai dauguma pagalvos, jog didelis pinigai uždirbami sunkiai dirbant. Sunkus ir ilgos darbo valandos visiškai negarantuoja aukštų pajamų. Visa esmė, kiek įmanoma maksimizuoti savo pajamas darant tai kas mylima arba tai kas gali padėti gauti aukštesnes pajamas. Teoriškai pajamos gali būti neribotos.

Išlaidavimo disciplina

Kai vieni randą būdą kaip padidinti pajamas, kiti randa kelius kaip išlaikyti nuolat žemas išlaidas. Trumpai tariant, išlaidavimo įgūdžio tikslas: maksimaliai padidinti skirtumą tarp pajamų ir išlaidų. Manyčiau yra keletas būdų kaip tai galima padaryti:

  • Naudoti ekonomiškumą (taupumą). Lietuvoje tai gana populiaru ir daugelis taupo tokiu būdu, perka su nuolaidomis, per išpardavimus ir naudojasi kitais marketingo triukais.
  • Sąmoningas išlaidavimas. Aš taip pavadinčiau išlaidas, kurios apgalvotos ir atitinka surikiuotus prioritetus.
  • Vengti palūkanų mokėjimų. Skola, o ypač vartojamasis kreditas tik apsunkiną kelią link finansinės laisvės.
  • Mažinti periodinių mokėjimų. Reiktų peržiūrėti periodinius mokėjimus ir nuspręsti ar tikrai mums žurnalo, ar tikrai reikalingas stacionarus telefonas ir pan.
  • Susikoncentruoti į dideles pergales. Maži laimėjima ir nuolaitinis išlaidų reguliavimas yra gerai, tačiau dar geriau yra koncentracija į didelius pirkinius, tokius kaip: namas, automobilis ir kita.

Taupymas

Taupymas reikalauja pirmų dviejų įgūdžių. Tai dažniausiai apsiriboja lėšų laikymu banke arba terminuoto indėlio pavidalu. Tokiais taupymo būdais nėra didinamas grynasis turtas. Paprastai tariant, indėlis skirtas labiau apsaugoti lėšas nuo nuvertėjimo, tačiau išanalizavus LT infliacijos ir palūkanų normos duomenis, matyti, jog leidžia šiek tiek ir uždirbti. Mane tai šiek tiek nustebino.

Realus lito (LTL) vertės pokytis bei prieaugio suma 2000-2010 m.

Pagal pateiktą aukščiau paveikslą matyti, jog pinigus laikant indėlyje nuo 2000 m. iki 2011 m. realus prieaugis įvertinus infliacijų būtų 24,86% (kisti gali nuo +1% iki – 1% dėl skirtingų finansinių institucijų maržų, politikos ir t.t). Ne taip jau ir blogai. Matyti, jog indėlis kaip taupymo priemonė labiausiai tinkamas esant ekonomikos pike arba padėtyje kai jau greit ekonomika versis į recesijos ciklo fazę. Būtent tokiu metu palūkanų norma aukščiausią, o sekančius bent keletą metų ekonomikos priaugis kartu su infliacija nebūta ypač ženklus, kas suteikia nemažą grynosios vertės prieaugį.

Investavimas

Išskirčiau svarbiausius aspektus kalbant trumpai apie investavimą paprastam vartotojui:

  • Svarbiausia – planas. Ka ir ką bedarant reikalingas planas, neišimtis ir investuojant pinigus. Plane turėtų būti du “targetai” pirmasis: kaina kurioje fiksuojamas pelnas ir ieškoma naujos investicijos, antrasis: nuostolio kaina, kurioje fiksuojame poziciją arba ją pildome nauja injekcija.
  • Atsiribojimas nuo emocijų. Sėkmingi investuotojai visiškai atsiriboja nuo mass medijos ir galvoja tik savo galva. Būtent todėl jie tokie ir yra.
  • Nesižavėti. Nereikia pirkti nekilnojamo turto, nes visi perka. Nereikia pirkti technologijų akcijų, nes jos sparčiai kyla. Tiesiog reikia pirkti žemai ir parduoti aukštai.
  • Diversifikacija. Leidžia optimizuoti grąžos / rizikos santykį.
  • Padėti sau. Uždarbį galimą investuoti siekiant didesnio sutaupymo lygio.
OMXV

Pagal aukščiau pateiktą mūsų OMXV indeksą matyti, jog per tą patį laikotarpį įvertinus infliaciją investicija būtų atnešusi 134%, kai indėlis tik +-24,86% t.y penkis kartus mažiau. O jei naudoti ne paprastą pirk – laikyk metodą?

Pinigų valdymas reiškia reikia išmanyti visus šiuos keturis įgudžius. Jeigu gali išmokti apie pajamas, išlaidas, taupymą bei investavimą, finansiniai tikslai bus žymiai greičiau pasiekti.


BŪDAS NUSIPIRKTI NAUJĄ AUTOMOBILĮ GERIAUSIA KAINA

Viename puslapyje man patiko Bruce Bueno pasiūlytas būdas nusipirkti naują automobilį geriausia kaina, kadangi taupo viso, netaupysi – neturėsi. Lietuvoje apie 70% naujų automobilių parduodama pasitelkiant lizingą, tad prisiimant finansinius įsipareigojmus ypač svarbi kaina.

Peržiūrėjus Bruce pasiūlymą, pagalvojau, jog Lietuvoje nepavyks to padaryti dėl salonų trukūmo, bet suvedus duomenis į lentelę matyti, jog automobilių markių gamintojai Lietuvoje turi nuo 1 iki 7 salonų, kuriuose galime derėtis (1 lentelė). Sudėliojus duomenis (neradau Opel atstovybių skaičius, kadangi reikia ieškot pagal vietą ir išmes arčiiausiai esantį, bet ar tai the best variantas?) matyti, jog daugumos markių atstovų pakanka norint išpešti žemiausią kainą. Sunkiausia naudoti tokį metodą tiems, kurių svajonė Mercedes Benz.

Sakykime turite išsirinkę automobilį, kurį trokštate įsigyti, tad užuot vaikščiojus ir deginus kurą po visas atstovybes sufomuojume elekttroninį laišką arba faksą, kuriame išdėstome detaliai kokio automobilio norime, kokia komplektacija (dauguma pardavėjų leidžia internete susikonstruoti auto su norima įranga) ir t.t. Laiškas galėtų atordyti panašiai:

Sveiki,

Esu toks ir toks, noriu pirkti tokį ir tokį automobilį su tokia ir tokia įranga. Automobilį ruošiuosiu pirkti mėnesio paskutinę savaitę ir šį laišką išsiunčiu visiems Lietuvoje esantiems jūsų markės atstovams. Pirksiu iš tos atstovybės, kuri pasiūlys mažiausią kainą įskaitant visus privalomus mokesčius.

Gali būti atsakymų, jog mes pasiūlysim geriausią kainą, atvykite ir pan. Ta tokiu atveju, tiesiog atrašyti, jog greičiausiai jūs negalite pasiūlyti geriausios kainos, kadangi nepateikiate jos ir žinote, kad ją gali pateikti kiti atstovai. Tiesiog elementarios derybos. Tikslas yra išspausti konktretų skaičių iš pardavėjo už norimą automobilį, o ir išspaudus dar galima derėtis šiek tiek.

KIti pardavėjai gali ir neatrašyti, bet tada klausimas: ar noriu turėti reikalų su atstovu, kuris negerbia pirkėjo? Žinau realų atvejį, kada milijonierius ūkininkas atvyko į saloną pirkti 4 automobilių! Viskas kaip ir nuostabu, bet laukia buvo šlapia, pirkėjas nebuvo oficialia apranga. Salono darbuotojai paprašė jį palikti saloną. Jį priėmė tos pačios markės kito salono darbuotojai ir jis nupirko 4 automobilius, pirmojo salono vadovui buvo pranešta ir keletą darbuotojų teko stot į bedarbių gretas… Apranga dar ne viskas.

1lentelė. Pagrindinių automobilių gamintojų salonų skaičius Lietuvoje:

AUTOMOBILIO GAMINTOJAS SALONŲ SKAIČIUS
Mercedes Benz 1
Audi 3
BMW 3
Mazda 3
Honda 3
Hyundai 3
Kia 5
Peugeot 5
Toyota 5
Subaru 5
Volvo 5
Ford 6
Skoda 6
Volkswagen 7
Renault 7
Mitsubishi 7

SEB FINANSŲ PLANUOTOJAS, VERTA?

Vienas iš finansinės nepriklausomybės dalykų yra sugebėjimas valdyti savo biudžetą, pajamų ir išlaidų srautus. Pagrindinis principas viso taupymo – išleisti mažiau nei gaunama pajamų. Tik tiek. Daugiau viskas su laiku ir disciplina, bei žiniomis kaip santaupas panaudoti kuo efektyviau jas investuojant. Aišku, tai kiekvieno individualus dalykas ar pinigus investuoti į rinkas, bet kiek žinote turtingų žmonių, kurie tapo tokie laikydami indėlį banke ar kredito unijoje?

Valdyti pajamas ir išlaidas yra daug būdų, bent man asmeniškai patogiausia yra kortelę prikabinus online režimu.  Kitu atveju reikia vis tiek vesti operacijas, skaičiuoti čekius, o jai dar ne viena aktyvi sąskaita…. nebe tie laikai. Todėl ir renkuosi online sistemą. Už atlanto pasirinkimas nemažas šių išplėtotų saitų, bet bėda tame, jog visos platformos nedraugauja su Lietuvos bankais. Man nepavyko rasti draugaujančių.

Kiek teko rasti, pas mus yra 3 saitai siūlantys galimybę valdyti savo biudžetą. Tai swedbank’o manofinansai, kur dingsta pinigai ir neseniai paleistas SEB finansų planuotojas. SEB vienintelis kol kas Lietuvoje, kuris leidžia tvarkyti savo finansus pririšus kortelę, pirmiesiems dviems kolkas reikalinga rankiniu būdu suvesti duomenis.

Pati idėja man patinka, matyti visų sąskaitų bendros pajamos ir išlaidos per mėnesį, kam išleistą, kiek tai sudarė % išlaidų. Yra galimybė ir vesti visos šeimos biudžetą, kas manau šeimynai būtų labai patogu.

Tačiau man kaip ekonomistui ir šiaip nesipykstančiam su statistika, rinka, visko gerokai per mažai. Plėtoti šį projektą dar SEB gali daug daug mano akimis.

Ko man trūksta SEB finansų planuotojui:

  • Ilgesnės nei 6 mėnesių grafinės pajamų/išlaidų analizės;
  • Atskirų laikotarpių analizės (vidurkiai pajamų/išlaidų kiekvienam sektoriui, : ketvirtis, pusmetis, atskiri mėnesiai;
  • Koeficiento, kuris leistų nustatyti galimą išleisti išlaidų/taupymo lygį. Tarkim mano tikslas yra sutaupyti 20% pajamų, pasiekus 30% gaunu perspėjimą (email arba sms), jog priartėta prie mano nustatyto lygio.
  • Kiekvieno mėnesio sutaupymo (arba prataupymo :) ) lygio;
  • Mobiliosios aplikacijos;
  • Galimybės stebėti investicijas (būtų šaunu, nes tada viskas būtų vienoje vietoje).

Taigi, jei pakanka matyti pajamas ir išlaidas, tada SEB finansų planuotojas atliks puikiai darbą, bet jei norisi daugiau, tai dauguma turėtų sutikti, jog projektas dar nėra išbaigtas ir erdvės tobulinimui dar per akis.