PORTFELIS VS OMX BALTIC FONDAI: 1 METŲ REZULTATŲ SUVESTINĖ

Praėjus metams vėl palyginu savo portfelio rezultatus su OMX Baltic biržoje listinguojamais fondais.

Rezultatai

Po metų portfelis yra paaugęs +21,6 proc. (Dėl daugiau statistikos atsiųsti “Pinigai Nemiega portfelio statistika”.). Tai nėra geriausias rezultatas OMC Baltic sąraše (lygiuojantis su akcijų fondais portfelis stovi 32 pozicijoje), tačiau jau kaip prieš pusmetį rašiau su vien akcijų fondais negaliu lygiuotis dėl to kad mano portfelį sudaro įvairios turto klasės.  O jei palyginti mišrius fondus Baltijos rinkoje, tai portfelis pirmoje vietoje (žiūrėti paveikslą). Šiais metais portfelis yra pakilęs +4,6 proc. Kadangi metai gana sunkūs investavimui, tai esu patenkintas. Sunkūs dėl rinkos aiškaus trendo neturėjimo, tačiau įvairios asimetriškos klasės portfelyje padeda laviruoti ir išlaikyti portfelį viename lygyje.

kitiPinigaiNemiega portfelis, metai (atsisiųsti)

Uždirbti rinkai krentant

Daugeliui gali būti įdomu kaip portfelis valdomas, tačiau visko atskleisti negaliu.  Portfelis yra Global Macro tipo, kuriame sujungiu makrekonomikos fundamentiką ir kiekybinius metodus  parenkant portfelio aktyvus. Portfelį pertrvarkau kas pusmetį, jei reikia ir dažniau. Pagal mano atliktus tyrimus tokia portfelio strategija tinka ir krentančioms rinkas, rinkoms augant toks portfelis sunkiai pajėgs aplenkti akcijų gražą (nebent naudojant 2x ir didesnį svertą), tačiau rinkoms patiriant krachą jis turi žymiai daugiau šansų gauti pelno nei kiti ir neprarasti prieaugio. O kaip bus – pamatysime.

Kaip galiu patobulinti portfelį?

Nesu patenkintas portfelio volatility, kuris yra didesnis nei pvz S&P 500. Po naujų metų šiek tiek patobulinai strategija, tai svyravimai sumažėjo iki mažesnio nei S&P 500 lygio, tačiau dar noriu pabandyti portfelyje pritaikyti DCC (Dynamic Conditional Correlation) modelį. Sumažinti volatility galiu ir investuojant į daugiau aktyvų, tačiau to nematau prasmės daryti dėl to, jog bus pasirinkti ne patys geriausi aktyvai, o man patinka turėti geriausius.

Kitas atnaujinimas – metų pabaigoje.

 

 

GYVENTOJŲ SKAIČIAUS IR BVP AUGIMO ĮTAKA AKCIJŲ RINKOMS

    Investuotojų portale perskaičiau gana neblogai žinomo ekonomisto J. Bowyer minčių, kuriose jis teigia kad ekonomikos augimas ekonomikos augimas investuojančiajam yra tikslas. Autorius pasiūlė idėją, kurią pavadinčiau tradicine išmintimi: „Augimo stebėjimas ir jo vertinimas yra turbūt vienas svarbiausių faktorių ieškant rinkos investicijoms.“ Ar tikrai?

Intuicija dažnai klysta
Tiesa, jog gyventojų skaičiaus augimas ir produktyvumas lemia šalies ekonomikos augimo greitį, tačiau tradicinė išmintis, jog greičiau augančios ekonomikos duoda ir didesnę investicinę grąžą, nėra tiesa.
Patyrinėkime, kodėl, skirtingai negu daugeliui atrodo, ekonomikos augimo tempas ir akcijų grąža iš tikrųjų tarpusavyje dažniausiai veikdavo priešinga kryptimi. Tarsi ir logiška: jei galėtume tiksliai nustatyti ekonomikos augimo tempus, būtų žymiai paprasčiau uždirbti didesnę rinkų grąžą.
Vis dėlto intuicija šiuo atveju mus klaidina. Klaidina todėl, kad rinkos sugeba į dabarties kainas įskaičiuoti ateities įvykius. Logika čia paprasta. Šalys, kuriose tikimasi spartesnio augimo, gali būti laikomos saugiomis. Taigi jos vertinamos brangiau, o didesnė vertė skatina mažesnę, ne didesnę grąžą. Dėl to investuotojai ieško pigesnių rinkų, kur būtų didesnis kainos / uždarbio santykis. Tikėtina grąža yra diskonto normos (palūkanų norma ne pagal pradines investicijas, bet pagal susigražinamą vertę) funkcijos dalis, kuri naudojama skaičiuojant tikėtiną uždarbį. Vadinasi, kuo mažesnė diskonto norma (remiantis rizika), tuo aukštesnė dabartinė kaina, tačiau žemesnė tikėtina ateities grąža.
Ekonomikos augimas yra gerai šalies žmonėms (pakyla ne tik gyvenimo standartai, bet taip pat ir gaunamos pajamos, ilgesnė gyvenimo trukmė, mažesnis mirtingumas ir t.t.), bet investuotojai į akcijas nebūtinai iš to gaus naudos. Pavyzdžiui, šalis gali augti sparčiai priimdama daugiau kapitalo ir darbo jėgos be kapitalo savininkų didesnės grąžos. Produktyvumo augimas gali pasireikšti aukštesniu realiu atlyginimu, o ne išaugusiu pelnu.

Nemaišykite rinkos kapitalizacijos augimo su investuotojų grąža
Dabartiniai investuotojai „neprijungti“ prie naujų verslo uždarbių. Investuojantis biržoje negali daryti įtakos, pavyzdžiui, įmonės pelnui, tenkančiam vienai akcijai. Taigi, atsiranda plyšys tarp įmonių pajamų augimo (kurios įprastai linkusios augti kartu su BVP) ir uždarbio. W. Berstein (2003) ir B.Cornell (2010) studijos įrodė, kad šis plyšys JAV yra apie 2 proc. Tačiau augančiose rinkose šis skaičius yra žymiai didesnis. 2005 metų studija parodė, jog per 11 metų, kada pagrindinių besivystančių rinkų (Brazilija, Rusija, Kinija, Indija, Pietų Afrika, Čilė) ekonomika augo vidutiniškai 13,1 proc. per metus, esami akcininkai uždirbo tik 5,4 proc., t.y. skirtumas buvo 7,7 proc.
Tokia problema pasireiškia smarkiai augančiose šalyse su dideliu kapitalo poreikiu, kurios yra investuotojų favoritai.

Istorinis įrodymas
Kai daugelis galvoja, jog ekonomikos augimas yra gerai investuojantiems į akcijas, galiu pasakyti tik tiek… Per 103 metų laikotarpį, nuo 1900 iki 2002 metų, ryšys tarp BVP vienam gyventojui ir akcijų grąžos buvo neigiamas (tarpusavio ryšio koeficientas lygus -0,37). Vadinasi, šalys su didesniu nei vidurkis augimu generavo mažesnę nei vidutinę grąža.
Dar viena studija, apimanti laikotarpį nuo 1970 iki 1997 metų, įrodė, jog tarpusavio ryšys tarp BVP ir akcijų grąžos išsivysčiusiose šalyse buvo -0,32, o aštuoniolikoje besivystančių rinkų — -0,03. Priešinga kryptis tarp BVP ir akcijų grąžos. Kitas, naujesnis tyrimas apėmė 1990 – 2005 m. laikotarpį. Autoriai pasirinko tyrinėti besivystančias rinkas, nes tuo metu buvo plačiai manoma, jog šios rinkos nėra efektyvios, realus ekonomikos augimas nėra atspindimas finansų rinkose. Kiekvienų metų pradžioje autoriai besivystančias rinkas padalino į dvi grupes, remiantis BVP augimu ateinančiais metais. Tada apskaičiavo akcijų grąžą:

Vidutinė akcijų metinė grąža 1990 – 2005 m. besivystančiose rinkose:
Spartaus augimo šalys: 16.4%
Lėto augimo šalys:          16.6%

Skirtumas minimalus, autorių studija patvirtino, jog spartesnis ekonomikos augimas nereiškia didesnės akcijų grąžos.
Dar vienas tyrimas (autoriai: E. Dimson, O. Marsh ir M. Stauton) parodė, jog šalių, kurių realus BVP vienam gyventojui augo greičiau nei vidurkis per daugiau nei 110 m. laikotarpį (1900–2009 m.), nepasižymėjo didesne akcijų grąža nei lėčiau augančių šalių:
Realus BVP augimas (%)     Realus akcijų augimas (%)
JAV                                  2.6                                                      6.6
Japonija                         1.6                                                     -3.3
Europa                            2.0                                                      6.4
Azija                                6.4                                                       6.9
Lotynų Amerika         2.8                                                     18.8

     Paskutinis pavyzdys yra iš Antti Ilmaneno knygos „Expected returns“. Tai turėtų palaužti ir stipriausius skeptikus. Laikotarpiu nuo 1993 iki 2009 m., kai Kinijos metinis realus BVP augo vidutiniškai virš 10 proc., investavę JAV doleriais patyrė neigiamą grąžą, ir tai dar neįvertinus infliacijos, kurios metinis vidurkis buvo 2,5 proc. Kol Kinijos ekonomika augo kaip ant mielių – investuotojai prarado pinigus.
Galime atnaujinti autoriaus duomenis. Nuo 2009 m. iki 2013 m., kada Kinijos ekonomika augo beveik keturis kartus greičiau negu JAV – „Vanguard 500“ JAV indeksas augo 17,8 proc., o Kinijos — tik 9,7 proc.
Taigi, idėja, jog spartesnis ekonomikos augimas, gyventojų skaičiaus didėjimas lemia didesnę akcijų grąžą neturi jokio istorinio pagrindo. Kada kalbame apie akcijų grąžą, gyventojų skaičius ir spartus ekonomikos augimas neturėtų būti svarbiausias analizės prioritetas.

FONDŲ PAGRINDINĖ PROBLEMA NEMAŽĖJA….

FONDŲ PAGRINDINĖ PROBLEMA NEMAŽĖJA....

Anksčiau jau rašiau trumpai apie tai: http://pinigainemiega.com/2014/01/24/didziausia-problema-investiciniu-fondu-industrijoje-yra/
Esmė ta, jog kol fondų rezultatai bus taip stipriai susiję su rinkos kryptimi atėjus finansinei krizei 90 proc. iš jų patirs nuosmukį kartu su rinka. Besirenkant investicinį fondą pirmiausia reiktų pasigilinti į jo turimas galimybes apsaugoti turtą nuo galimos sekančios krizės.

KODĖL ĮMONĖS VADOVAI PRASTI INVESTUOTOJAI? PAPRASTAS ŠIANDIENINĖS RINKOS PAVYZDYS

Daugelis vadovų kaip rodo istorija yra blogi kapitalo paskirstytojai įmonės aktyvų ir vadovaujasi priešingomis taisyklėmis. Tačiau… įmonės insaideriai žymiai geriau apsirūpinę įžvalgomis ką jie daro ar ruošiasi daryti su savo pinigais. Vadovai turėtų išleisti, parduoti akcijas kada jos yra pervertintos ir atpirkti kai jos yra pigios. Taip pat, vadovas turėtų pirkti konkurentus kada jie yra pigūs ir stengtis išvengti permokėjimo dėl aukštų kainų. Deja… daugiausia akcijų atpirkimų ir įmonių susijungimų aukštomis kainomis arba rinkos ciklų viršūnėse. Įmonės atsisako savo padalinių ir parduoda akcijas rinkos žemumose. Insaideriai, kaip jau minėjau, yra protingesni. Didelis IPO skaičius prie rinkos viršūnės ir insideriai išsiparduoda. Taip pat, arti rinkos dugno insaideriai perka savo akcijas atgal. Kvaila, bet mažiausiai atpirkimo sandorių įvyksta kiekvieno ekonomikos, finansų rinkos ciklo dugne, tada kai viskas pigu.  Neįmanoma to pakeisti. Vadovai čia kaip naujokai finansų rinkoje – perka brangiai ir parduoda pigiai. JAV rinka skaidriausia šiuo atžvilgiu, tiesiog statistikos kokios tik nori. Jeigu pasižiūrėtumėte susijungimo kiekius pamatytumėte, jog jie artimi 2007 m. lygiui. Godumas klesti puikiai ir JAV. Lygis mažesnis nei 2000 m., bet matyti didžiausias susijungimų kiekis. Ypač telekomunikacijų, medijos ir interneto srityse. O biotechnologijų sektorius viską pranoksta….. Šios sektoriaus sandorių skaičius jau beveik lygus 2000 m. , ir sumos taip pat.

Vykstant bulių rinkos finalinei fazei, ne tik IPO skaičius auga, bet pačių IPO kokybė krenta.  Žemiau esantis grafikas rodo, kad esant finalinei fazei vis daugiau IPO yra nuostolingi.  Variant Perception 3

RUSIJA TIKRAI NEGINA RUSAKALBIŲ UKRAINOJE…

Rusija negina rusakalbių Ukrainoje...

Mėlynai – ne rusiškai kalbančios zonos, raudonai – rusiškai.
Tikroji priežastis yra kita manau. Kodėl Rusija taip rūpinasi šalimi, kuri yra pakankamai skurdi ir korupcija kaip Irane? Taip, Putinas visus tikina ir nori, kad tikėtumėte jog jis gina rusakalbiu gyventojus. Pagal žemėlapį puikiai matyti, jog jų yra mažiau nei 20 proc. visos Ukrainos gyventojų ir tai tik dabar stebimame Kryme. Tai vis dar nepaaiškina tikrųjų motyvų įžengti “auliniais” į ką tik įvykusią revoliuciją. Iš tikro, Ukrainos revoliucija visai kitokia nei kokioje Sirijoje ar Libane. Čia žmonės tiesiog pavargo nuo kontrolės, nuo korupcijos ir neteisybės. Taigi, grįžtam, kokia tikroji priežastis? 2008 metais užimta Gruzijos dalis panašiu metodu, neseniai pasirodė informacija kad ten rasta dujų klodų ir 2018 greičiausiai pradės eksportuoti. Taip gali būti ir su Krymu, tačiau tai optimistinis variantas…

Jei kalbėti apie portfelio sprendimus,  kol situacija nenurims derėtų turėti žaliavų (tai gali būti žaliavų indeksas, šiuo metu jos apskritai viena pigiausių turto klasių), nafta pigi irgi, kadangi jos kaina jau keletų metų gana stabili ir palyginus su nuokrypiu nuo trendo – maža. Jeigu situacija aštrėtų, kaina tikrai nemažės.

PRIVAČIŲ INVESTUOTOJŲ AR MAŽŲ FONDŲ PAGRINDINIS PRIVALUMAS

PRIVAČIŲ INVESTUOTOJŲ AR MAŽŲ FONDŲ PAGRINDINIS PRIVALUMAS

Paveiksle parodyta JAV įmonių vidutinė grąža pagal kapitalizaciją. Lengva pastebėti, jog kuo didesnė kapitalizacija tuo įmonės vidutinė grąža buvo mažesnė.
Visiems aišku, kad kuo mažiau pozicijų portfelyje kuo galima didesnė grąžą, kadangi parenkamos geriausios pozicijos. Peržiūrėjau atsitiktinai 10 Lietuvoje platinamų akcijų fondų, vidutinis akcijų skaičius jų portfelyje yra 41 akcija. Atsivertus finance.yahoo.com akcijų “screeneri” matyti, jog įmonių mažesne nei 100 mln. USD kapitalizacija yra 9252, nemažai, vadinasi jeigu fondas investuoja į 41 akciją (po 2,44 proc. portfelyje). Pesimistinis variantas, bet tarkim fondas turi kiekvienos įmonės 15 proc. visos įmonės rinkos kapitalizacijos (peržiūrėjus finviz.com screener mažai tokių įmonių yra), vadinasi investicinis fondas turintis daugiau nei 615 mln. (41*15 mln.) turto turi dairytis į tas akcijas, kurios nėra tokios patrauklios arba į tas kurios turi didesne kapitaliziją bei mažesnę tikėtiną grąžą.
Skaičiavimai preliminarūs, bet realybė tokia.

PORTFELIS vs OMX BALTIC FONDAI: 6 MĖN REZULTATŲ SUVESTINĖ

Prieš daugiau nei metus tinklaraštyje buvau paskelbęs viešą iššūkį. Dėl force major teko startuoti šiek tiek vėliau ir tik su vienu portfeliu.

Rezultatai.

Per paskutinis 6 mėnesius (be kelių dienų) portfelis augo 15,32% . Lyginant su OMC Baltic fondais, tai yra daugiau už 166 fondus iš 188 (paveikslas, remiantis traders.lt pateikta info). Iš tikro norint juos aplenkti turėjau visiškai nedirversifikuotai investuoti į biotechnologijų įmonių akcijas, kurios šiais metais yra top, o tai būtų visiškai kvaila. Analizuojamu laikotarpiu portfelio sharpe ratio yra 2,02 kuo esu iš dalies patenkintas.

funds

Toliau prisegu IB ataskaitą, iš jos visi norintys pasižiūrės viską detaliau. Analizėje kaip papildomi benchmark yra Hedge Funds Global Macro indexas bei Vanguard Total stock fondas.

Parsisiųsti:

Vytautas_Lukosiunas_June_03_2013_December_27_2013