INFLIACIJA – BLOGIS? NESUTINKU

Pasaulinėje pinigų sistemoje taip jau susiklostė, jog esamas pinigų kiekis nuolat didėja ir nieko čia nepadarysi. Taip jau yra, kad mes nuolat kuriame naujus pinigus remdamiesi bankų paskolomis ir kitais šaltiniais siekdami pasiekti savo ekonominius siekius. Kada tai naudojame produktyviai ir protingai, tai visiškai nelemia mūsų gyvenimo standartų. Taip, dėl to kyla “baisioji” infliacija, bet ar ji tikrai tokia baisi? Manau, tol kol mūsų pajamos auga tokiu pačiu greičiu (o gal ir greičiau) kaip infliacijos pokytis tuo mes gyvename geriau nei su maža infliacija. Juk turime didesnes pajamas, tačiau mes turime naujus produktyvius šaltinius panaudojus sukurtus naujus pinigus. Apskritai manau, kad infliacija neparodo gyvenimo kokybės ar nenustato kažkokio gyvenimo standarto, tačiau infliacijai esant yra geriau nei nesant. Nepamirškit dalykus naudoti reikiamame kontekste,

VIDUTINIS ŠALIŲ AMŽIUS ARBA VIENA IŠ PRIEŽASČIŲ KODĖL PORTFELYJE TURIU AFRIKOS AKCIJŲ

BxgMBsXCMAAGBHV

Africa remains a relatively empty continent. It covers a quarter of the globe’s land mass but hosts only 15% of its population. Asia, the most densely populated as well as most populous continent, has 137 people per square kilometre. Africa has 39. There should be room for more Africans.

MINTYS APIE AKCIJŲ RINKĄ IR KARĄ

Retai turiu laiko prisėsti ir išdėstyti mintis. Žinau, jog skaitytojų netenkina kartais nuleisti “iš oro” grafikai, bet jau man atleiskit. Stebėdamas ir kvėpuodamas rinkomis bandžiau suprasti kodėl tai, kas vyksta Ukrainoje, veikia rinkas tik momentu ir nekeičia krypties – augimo pasauliniu lygmeniu. Lyg tai nieko ypatingo nebūtų, lyg nieko ypatinga, kai keleivinis lėktuvas per prievartą nutūpdomas.

Po skaitinių ir mastymų priėjau išvados, jog tai kas vyksta geopolitoje mažai  lemia įmonių pelnus pasauliniu mastu. Juk pavyzdžiui Jungtinės Valstijos visų metų Ukrainos BVP sukuria per 2,7 dienos! Visgi rinkas stumia dideli įvykiai globaliu mastu ir būtent tai kas gali daryti didelę įtaką finansų instrumentams ar akcijų kainoms (pajamos, ROE, EPS ir pan.). 

Stebint istoriją rinkas sudrebino tik dideli geopolitiniai įvykiai, pavyzdžiui II pasaulinis karas, kai 1931 m. DJIA buvo žemumose, tačiau po 6 metų pakilo beveik iki 200 USD. Vienas naujesnių pavyzdžių, kai JAV pradėjo invaziją Irake 2003 m. kovą, pagrindiniai indeksai krito keletą dienų, po to tęsė kryptį ir kilo beveik dvigubai iki finansų krizės 2008-09 m.

Pagalvojau ir apie įvykius, kurie turi šiek tiek ekonomikos akcentų. Ir prisiminiau arabijos naftos embargą 1973-1974 m., kai nafta paprango nuo 3 USD iki 12 USD ir daugiau, po to sekė ekonomikos recesija. 

Prisiminiau ir kitus įvykius, tačiau priėjau išvados, kad likvidžiose rinkose (tarkim G20) (mažos rinkos kaip Lietuva manau reaguotų kitaip, nes čia ir taip birža galima sakyti mirusi) vykstant geopolitiniams įvykiams ir neliečiantiems ekonomikos – augimas tęsiasi prieš tai buvusia kryptimi. Tai tėra momentiniai nuosmukiai, o norintis jais pasinaudoti gali ir pavėluoti. 

PORTFELIS VS OMX BALTIC FONDAI: 1 METŲ REZULTATŲ SUVESTINĖ

Praėjus metams vėl palyginu savo portfelio rezultatus su OMX Baltic biržoje listinguojamais fondais.

Rezultatai

Po metų portfelis yra paaugęs +21,6 proc. (Dėl daugiau statistikos atsiųsti “Pinigai Nemiega portfelio statistika”.). Tai nėra geriausias rezultatas OMC Baltic sąraše (lygiuojantis su akcijų fondais portfelis stovi 32 pozicijoje), tačiau jau kaip prieš pusmetį rašiau su vien akcijų fondais negaliu lygiuotis dėl to kad mano portfelį sudaro įvairios turto klasės.  O jei palyginti mišrius fondus Baltijos rinkoje, tai portfelis pirmoje vietoje (žiūrėti paveikslą). Šiais metais portfelis yra pakilęs +4,6 proc. Kadangi metai gana sunkūs investavimui, tai esu patenkintas. Sunkūs dėl rinkos aiškaus trendo neturėjimo, tačiau įvairios asimetriškos klasės portfelyje padeda laviruoti ir išlaikyti portfelį viename lygyje.

kitiPinigaiNemiega portfelis, metai (atsisiųsti)

Uždirbti rinkai krentant

Daugeliui gali būti įdomu kaip portfelis valdomas, tačiau visko atskleisti negaliu.  Portfelis yra Global Macro tipo, kuriame sujungiu makrekonomikos fundamentiką ir kiekybinius metodus  parenkant portfelio aktyvus. Portfelį pertrvarkau kas pusmetį, jei reikia ir dažniau. Pagal mano atliktus tyrimus tokia portfelio strategija tinka ir krentančioms rinkas, rinkoms augant toks portfelis sunkiai pajėgs aplenkti akcijų gražą (nebent naudojant 2x ir didesnį svertą), tačiau rinkoms patiriant krachą jis turi žymiai daugiau šansų gauti pelno nei kiti ir neprarasti prieaugio. O kaip bus – pamatysime.

Kaip galiu patobulinti portfelį?

Nesu patenkintas portfelio volatility, kuris yra didesnis nei pvz S&P 500. Po naujų metų šiek tiek patobulinai strategija, tai svyravimai sumažėjo iki mažesnio nei S&P 500 lygio, tačiau dar noriu pabandyti portfelyje pritaikyti DCC (Dynamic Conditional Correlation) modelį. Sumažinti volatility galiu ir investuojant į daugiau aktyvų, tačiau to nematau prasmės daryti dėl to, jog bus pasirinkti ne patys geriausi aktyvai, o man patinka turėti geriausius.

Kitas atnaujinimas – metų pabaigoje.

 

 

GYVENTOJŲ SKAIČIAUS IR BVP AUGIMO ĮTAKA AKCIJŲ RINKOMS

    Investuotojų portale perskaičiau gana neblogai žinomo ekonomisto J. Bowyer minčių, kuriose jis teigia kad ekonomikos augimas ekonomikos augimas investuojančiajam yra tikslas. Autorius pasiūlė idėją, kurią pavadinčiau tradicine išmintimi: „Augimo stebėjimas ir jo vertinimas yra turbūt vienas svarbiausių faktorių ieškant rinkos investicijoms.“ Ar tikrai?

Intuicija dažnai klysta
Tiesa, jog gyventojų skaičiaus augimas ir produktyvumas lemia šalies ekonomikos augimo greitį, tačiau tradicinė išmintis, jog greičiau augančios ekonomikos duoda ir didesnę investicinę grąžą, nėra tiesa.
Patyrinėkime, kodėl, skirtingai negu daugeliui atrodo, ekonomikos augimo tempas ir akcijų grąža iš tikrųjų tarpusavyje dažniausiai veikdavo priešinga kryptimi. Tarsi ir logiška: jei galėtume tiksliai nustatyti ekonomikos augimo tempus, būtų žymiai paprasčiau uždirbti didesnę rinkų grąžą.
Vis dėlto intuicija šiuo atveju mus klaidina. Klaidina todėl, kad rinkos sugeba į dabarties kainas įskaičiuoti ateities įvykius. Logika čia paprasta. Šalys, kuriose tikimasi spartesnio augimo, gali būti laikomos saugiomis. Taigi jos vertinamos brangiau, o didesnė vertė skatina mažesnę, ne didesnę grąžą. Dėl to investuotojai ieško pigesnių rinkų, kur būtų didesnis kainos / uždarbio santykis. Tikėtina grąža yra diskonto normos (palūkanų norma ne pagal pradines investicijas, bet pagal susigražinamą vertę) funkcijos dalis, kuri naudojama skaičiuojant tikėtiną uždarbį. Vadinasi, kuo mažesnė diskonto norma (remiantis rizika), tuo aukštesnė dabartinė kaina, tačiau žemesnė tikėtina ateities grąža.
Ekonomikos augimas yra gerai šalies žmonėms (pakyla ne tik gyvenimo standartai, bet taip pat ir gaunamos pajamos, ilgesnė gyvenimo trukmė, mažesnis mirtingumas ir t.t.), bet investuotojai į akcijas nebūtinai iš to gaus naudos. Pavyzdžiui, šalis gali augti sparčiai priimdama daugiau kapitalo ir darbo jėgos be kapitalo savininkų didesnės grąžos. Produktyvumo augimas gali pasireikšti aukštesniu realiu atlyginimu, o ne išaugusiu pelnu.

Nemaišykite rinkos kapitalizacijos augimo su investuotojų grąža
Dabartiniai investuotojai „neprijungti“ prie naujų verslo uždarbių. Investuojantis biržoje negali daryti įtakos, pavyzdžiui, įmonės pelnui, tenkančiam vienai akcijai. Taigi, atsiranda plyšys tarp įmonių pajamų augimo (kurios įprastai linkusios augti kartu su BVP) ir uždarbio. W. Berstein (2003) ir B.Cornell (2010) studijos įrodė, kad šis plyšys JAV yra apie 2 proc. Tačiau augančiose rinkose šis skaičius yra žymiai didesnis. 2005 metų studija parodė, jog per 11 metų, kada pagrindinių besivystančių rinkų (Brazilija, Rusija, Kinija, Indija, Pietų Afrika, Čilė) ekonomika augo vidutiniškai 13,1 proc. per metus, esami akcininkai uždirbo tik 5,4 proc., t.y. skirtumas buvo 7,7 proc.
Tokia problema pasireiškia smarkiai augančiose šalyse su dideliu kapitalo poreikiu, kurios yra investuotojų favoritai.

Istorinis įrodymas
Kai daugelis galvoja, jog ekonomikos augimas yra gerai investuojantiems į akcijas, galiu pasakyti tik tiek… Per 103 metų laikotarpį, nuo 1900 iki 2002 metų, ryšys tarp BVP vienam gyventojui ir akcijų grąžos buvo neigiamas (tarpusavio ryšio koeficientas lygus -0,37). Vadinasi, šalys su didesniu nei vidurkis augimu generavo mažesnę nei vidutinę grąža.
Dar viena studija, apimanti laikotarpį nuo 1970 iki 1997 metų, įrodė, jog tarpusavio ryšys tarp BVP ir akcijų grąžos išsivysčiusiose šalyse buvo -0,32, o aštuoniolikoje besivystančių rinkų — -0,03. Priešinga kryptis tarp BVP ir akcijų grąžos. Kitas, naujesnis tyrimas apėmė 1990 – 2005 m. laikotarpį. Autoriai pasirinko tyrinėti besivystančias rinkas, nes tuo metu buvo plačiai manoma, jog šios rinkos nėra efektyvios, realus ekonomikos augimas nėra atspindimas finansų rinkose. Kiekvienų metų pradžioje autoriai besivystančias rinkas padalino į dvi grupes, remiantis BVP augimu ateinančiais metais. Tada apskaičiavo akcijų grąžą:

Vidutinė akcijų metinė grąža 1990 – 2005 m. besivystančiose rinkose:
Spartaus augimo šalys: 16.4%
Lėto augimo šalys:          16.6%

Skirtumas minimalus, autorių studija patvirtino, jog spartesnis ekonomikos augimas nereiškia didesnės akcijų grąžos.
Dar vienas tyrimas (autoriai: E. Dimson, O. Marsh ir M. Stauton) parodė, jog šalių, kurių realus BVP vienam gyventojui augo greičiau nei vidurkis per daugiau nei 110 m. laikotarpį (1900–2009 m.), nepasižymėjo didesne akcijų grąža nei lėčiau augančių šalių:
Realus BVP augimas (%)     Realus akcijų augimas (%)
JAV                                  2.6                                                      6.6
Japonija                         1.6                                                     -3.3
Europa                            2.0                                                      6.4
Azija                                6.4                                                       6.9
Lotynų Amerika         2.8                                                     18.8

     Paskutinis pavyzdys yra iš Antti Ilmaneno knygos „Expected returns“. Tai turėtų palaužti ir stipriausius skeptikus. Laikotarpiu nuo 1993 iki 2009 m., kai Kinijos metinis realus BVP augo vidutiniškai virš 10 proc., investavę JAV doleriais patyrė neigiamą grąžą, ir tai dar neįvertinus infliacijos, kurios metinis vidurkis buvo 2,5 proc. Kol Kinijos ekonomika augo kaip ant mielių – investuotojai prarado pinigus.
Galime atnaujinti autoriaus duomenis. Nuo 2009 m. iki 2013 m., kada Kinijos ekonomika augo beveik keturis kartus greičiau negu JAV – „Vanguard 500“ JAV indeksas augo 17,8 proc., o Kinijos — tik 9,7 proc.
Taigi, idėja, jog spartesnis ekonomikos augimas, gyventojų skaičiaus didėjimas lemia didesnę akcijų grąžą neturi jokio istorinio pagrindo. Kada kalbame apie akcijų grąžą, gyventojų skaičius ir spartus ekonomikos augimas neturėtų būti svarbiausias analizės prioritetas.

FONDŲ PAGRINDINĖ PROBLEMA NEMAŽĖJA….

FONDŲ PAGRINDINĖ PROBLEMA NEMAŽĖJA....

Anksčiau jau rašiau trumpai apie tai: http://pinigainemiega.com/2014/01/24/didziausia-problema-investiciniu-fondu-industrijoje-yra/
Esmė ta, jog kol fondų rezultatai bus taip stipriai susiję su rinkos kryptimi atėjus finansinei krizei 90 proc. iš jų patirs nuosmukį kartu su rinka. Besirenkant investicinį fondą pirmiausia reiktų pasigilinti į jo turimas galimybes apsaugoti turtą nuo galimos sekančios krizės.