KODĖL ĮMONĖS VADOVAI PRASTI INVESTUOTOJAI? PAPRASTAS ŠIANDIENINĖS RINKOS PAVYZDYS

Daugelis vadovų kaip rodo istorija yra blogi kapitalo paskirstytojai įmonės aktyvų ir vadovaujasi priešingomis taisyklėmis. Tačiau… įmonės insaideriai žymiai geriau apsirūpinę įžvalgomis ką jie daro ar ruošiasi daryti su savo pinigais. Vadovai turėtų išleisti, parduoti akcijas kada jos yra pervertintos ir atpirkti kai jos yra pigios. Taip pat, vadovas turėtų pirkti konkurentus kada jie yra pigūs ir stengtis išvengti permokėjimo dėl aukštų kainų. Deja… daugiausia akcijų atpirkimų ir įmonių susijungimų aukštomis kainomis arba rinkos ciklų viršūnėse. Įmonės atsisako savo padalinių ir parduoda akcijas rinkos žemumose. Insaideriai, kaip jau minėjau, yra protingesni. Didelis IPO skaičius prie rinkos viršūnės ir insideriai išsiparduoda. Taip pat, arti rinkos dugno insaideriai perka savo akcijas atgal. Kvaila, bet mažiausiai atpirkimo sandorių įvyksta kiekvieno ekonomikos, finansų rinkos ciklo dugne, tada kai viskas pigu.  Neįmanoma to pakeisti. Vadovai čia kaip naujokai finansų rinkoje – perka brangiai ir parduoda pigiai. JAV rinka skaidriausia šiuo atžvilgiu, tiesiog statistikos kokios tik nori. Jeigu pasižiūrėtumėte susijungimo kiekius pamatytumėte, jog jie artimi 2007 m. lygiui. Godumas klesti puikiai ir JAV. Lygis mažesnis nei 2000 m., bet matyti didžiausias susijungimų kiekis. Ypač telekomunikacijų, medijos ir interneto srityse. O biotechnologijų sektorius viską pranoksta….. Šios sektoriaus sandorių skaičius jau beveik lygus 2000 m. , ir sumos taip pat.

Vykstant bulių rinkos finalinei fazei, ne tik IPO skaičius auga, bet pačių IPO kokybė krenta.  Žemiau esantis grafikas rodo, kad esant finalinei fazei vis daugiau IPO yra nuostolingi.  Variant Perception 3

RUSIJA TIKRAI NEGINA RUSAKALBIŲ UKRAINOJE…

Rusija negina rusakalbių Ukrainoje...

Mėlynai – ne rusiškai kalbančios zonos, raudonai – rusiškai.
Tikroji priežastis yra kita manau. Kodėl Rusija taip rūpinasi šalimi, kuri yra pakankamai skurdi ir korupcija kaip Irane? Taip, Putinas visus tikina ir nori, kad tikėtumėte jog jis gina rusakalbiu gyventojus. Pagal žemėlapį puikiai matyti, jog jų yra mažiau nei 20 proc. visos Ukrainos gyventojų ir tai tik dabar stebimame Kryme. Tai vis dar nepaaiškina tikrųjų motyvų įžengti “auliniais” į ką tik įvykusią revoliuciją. Iš tikro, Ukrainos revoliucija visai kitokia nei kokioje Sirijoje ar Libane. Čia žmonės tiesiog pavargo nuo kontrolės, nuo korupcijos ir neteisybės. Taigi, grįžtam, kokia tikroji priežastis? 2008 metais užimta Gruzijos dalis panašiu metodu, neseniai pasirodė informacija kad ten rasta dujų klodų ir 2018 greičiausiai pradės eksportuoti. Taip gali būti ir su Krymu, tačiau tai optimistinis variantas…

Jei kalbėti apie portfelio sprendimus,  kol situacija nenurims derėtų turėti žaliavų (tai gali būti žaliavų indeksas, šiuo metu jos apskritai viena pigiausių turto klasių), nafta pigi irgi, kadangi jos kaina jau keletų metų gana stabili ir palyginus su nuokrypiu nuo trendo – maža. Jeigu situacija aštrėtų, kaina tikrai nemažės.

PRIVAČIŲ INVESTUOTOJŲ AR MAŽŲ FONDŲ PAGRINDINIS PRIVALUMAS

PRIVAČIŲ INVESTUOTOJŲ AR MAŽŲ FONDŲ PAGRINDINIS PRIVALUMAS

Paveiksle parodyta JAV įmonių vidutinė grąža pagal kapitalizaciją. Lengva pastebėti, jog kuo didesnė kapitalizacija tuo įmonės vidutinė grąža buvo mažesnė.
Visiems aišku, kad kuo mažiau pozicijų portfelyje kuo galima didesnė grąžą, kadangi parenkamos geriausios pozicijos. Peržiūrėjau atsitiktinai 10 Lietuvoje platinamų akcijų fondų, vidutinis akcijų skaičius jų portfelyje yra 41 akcija. Atsivertus finance.yahoo.com akcijų “screeneri” matyti, jog įmonių mažesne nei 100 mln. USD kapitalizacija yra 9252, nemažai, vadinasi jeigu fondas investuoja į 41 akciją (po 2,44 proc. portfelyje). Pesimistinis variantas, bet tarkim fondas turi kiekvienos įmonės 15 proc. visos įmonės rinkos kapitalizacijos (peržiūrėjus finviz.com screener mažai tokių įmonių yra), vadinasi investicinis fondas turintis daugiau nei 615 mln. (41*15 mln.) turto turi dairytis į tas akcijas, kurios nėra tokios patrauklios arba į tas kurios turi didesne kapitaliziją bei mažesnę tikėtiną grąžą.
Skaičiavimai preliminarūs, bet realybė tokia.

PORTFELIS vs OMX BALTIC FONDAI: 6 MĖN REZULTATŲ SUVESTINĖ

Prieš daugiau nei metus tinklaraštyje buvau paskelbęs viešą iššūkį. Dėl force major teko startuoti šiek tiek vėliau ir tik su vienu portfeliu.

Rezultatai.

Per paskutinis 6 mėnesius (be kelių dienų) portfelis augo 15,32% . Lyginant su OMC Baltic fondais, tai yra daugiau už 166 fondus iš 188 (paveikslas, remiantis traders.lt pateikta info). Iš tikro norint juos aplenkti turėjau visiškai nedirversifikuotai investuoti į biotechnologijų įmonių akcijas, kurios šiais metais yra top, o tai būtų visiškai kvaila. Analizuojamu laikotarpiu portfelio sharpe ratio yra 2,02 kuo esu iš dalies patenkintas.

funds

Toliau prisegu IB ataskaitą, iš jos visi norintys pasižiūrės viską detaliau. Analizėje kaip papildomi benchmark yra Hedge Funds Global Macro indexas bei Vanguard Total stock fondas.

Parsisiųsti:

Vytautas_Lukosiunas_June_03_2013_December_27_2013

KIEK REIKIA SUTAUPYTI PENSIJAI?

Norint tai paskaičiuoti reikia:
1. Metinį atlyginimą;
2. dauginti iš 0,8;
3. dauginti iš 1,03^metų skaičius kiek liko iki pensijos (laipsnyje);
4. atimam visas socialines garantijas, kurias tikimės gauti;
5. dauginam iš 30 (iki pensijos likęs metų skaičius).

Atsakyme gausime kiek mums reikia sutaupyti.

Vartojimas
0,8 yra kitaip tariant yra 80%, kurių mums reikia pragyvenimui. Kitiems dėl užaugusių vaikų ir kitų aplinkybių šis rodiklis gali būti mažesnis ar didesnis (pvz 0.6; 0.7; 0.9)

Infliacija
Reiktų nepamiršti ir mums mylimos infliacijos. Derėtų laikytis 3% infliacijos, kuri tiek suvalgys mūsų pajamas ir santaupas.

Socialinė apsauga
Tikėtiną savo pensiją galima paskaičiuoti čia: http://www.lipfa.lt/skaiciuokle

Turimos santaupos
Tarkim, jog turite šiek tiek santaupų arba investicijų, kurios duoda 5% metinę grąžą. (suma*1,05^metų skaičius iki pensijos)

Pavyzdys:
Metinis atlyginimas= 30 000 Lt (popieriuje) ir 30 metų iki pensijos;
50 000 Lt santaupų;
Pagal pensijos skaičiuoklę būsima pensija (be kaupimo pakopų fonduose) = 1 030 Lt per mėn. arba 12 360 Lt per metus.
Tarkim jog investicinis portfelis uždirba 5%.

80% = 24 000 Lt

- 12,360 Lt = 11,640 Lt

11640*1.03^30 = 28 253 Lt

28 253 Lt*30 = 847 600 Lt

Investicijų grąža (nepildant):
50 000*1.05^30 = 216 097

Reikia sutaupyti = 847 600 Lt - 216 097 Lt = 631 503 Lt

Naudojant Excel:

=PMT(0.05/12,360,0,631503) = 759 Lt reikia sutaupyti kas mėnesį per ateinančius 3o metų.

KREDITO CIKLO ETAPAI, KURIAME ŠIANDIEN RINKA?

Rinka šiandien 13 etape iš 14:

1. Kredito augimas;
2. Per didelė kredito plėtra pagal našumą ekonomikos;
3. Finansų rinkų tampa žymiai didesnė nei reali ekonomika. Prasideda didesnis užstatų naudojimas už gaunamą kreditą;
4. Toliau finansų rinkos augimo prieš realią ekonomiką laikotarpis;
5. Auganti pinigų pasiūla iš CB, blogas įmonių investicijų paskirstymas gauto lengvai kredito;
6. Paskolų užstatų iliuzija, kuri neva turi saugoti nuo turto burbulų;
7. Burbolo subliuškimas;
8. Nesuderinti skolos ir vykdomos politikos sprendimai;
9. Užklimpęs vartojimas;
10. Siūlomi pigūs pinigai;
11. Mažėjančios paskolos ir bankų spekuliacijos;
12. Kokybiškų pajamų šaltinių ieškojimas;
13. Didėja investicijos į rizikingus instrumentus (RINKA YRA ČIA!)
14. Stagnacija: per daug skolų, per mažas augimas.