george-soros-quantum-fund

GEORGE SOROS ASMENINIS GYVENIMAS

Apie Soros nėra daug informacijos, viskas tik iš pasakojimų ir faktų. Žurnalistė Ona Kacėnaitė parašė puikią trumpą biografiją šios įdomios asmenybės. Dalinuosi su Jumis.

George Soros

George Soros.

Vieniems jis – finansų genijus, gudrumu susikrovęs turtus, kitiems – niekšingas spekuliantas. Ir

nors George’as Sorosas traukiasi iš aktyvios veiklos, jį tebelydi gandai. Juolab kad ne mažiau spalvingas yra ir asmeninis šio milijardieriaus gyvenimas.

Neseniai vieniems spėlionių, o kitiems palengvėjimą sukėlęs 81 metų G.Soroso pranešimas apie baigiamą savo draudimo fondo valdytojo karjerą nė kiek nesumažino dėmesio šiam JAV turtuoliui.

Priešingai – iki šiol gaudomas kiekvienas G.Soroso žodis ar patarimas, kurių verslo rykliai per pastaruosius kelis dešimtmečius įprato klausytis lyg pamokslų.

Susidūrusieji su šia spalvinga asmenybe pastebi ir ironiją: visą gyvenimą patarimus žarsčiusiam G.Sorosui, ko gero, pačiam reikėtų patarimų, ką daryti išėjus užtarnauto poilsio.

Kas G.Soroso Achilo kulnas?

Garsusis finansininkas neseniai paskelbė norintis iki šių metų pabaigos grąžinti pinigus savo investuotojams – apie 1 milijardą JAV dolerių. Tuo tarpu G.Soroso fondas turėtų užsiimti tik paties turtuolio ir jo šeimos reikalais.

Jau seniai vis daugiau kritikos dėl netinkamų sprendimų ir patarimų sulaukiantis G.Sorosas niekuomet nekreipė pernelyg daug dėmesio į jam metamus įtarimus.

„Kritika G.Sorosui dėl finansinės veiklos – tarsi vanduo augalui. Jis toliau auga ir šaiposi iš nirštančių kritikų”, – neslėpė vienas G.Soroso pažįstamas.

Artimų žmonių G.Sorosas turi nedaug. Būtent tai ir yra jo silpnoji vieta. Apie asmeninį gyvenimą G.Sorosas kalba itin nenoriai. Būtent todėl milijardieriaus kritikai įsitikinę – tai proga įgelti garsiam spekuliantui, atkeršyti už jo padarytas skriaudas.

Tad nenuostabu, kad G.Soroso pasitraukimu į pensiją patikėjo nedaugelis, o patikėjusieji sutelkė dėmesį į pikantiškiausias finansininko gyvenimo detales.

Legendos dalis – ir radikulitas

1992 m. rugsėjo 15-ąją G.Sorosas sėdėjo savo kabinete Volstrite ir pro milžiniškus tamsintus langus gėrėjosi Niujorko šurmuliu bei kiek tolėliau esančiu Centriniu parku.

Jis beveik nežiūrėjo į televizijos ekranus. Užtat jo partneris Stanley Druckenmilleris neatitraukė akių nuo vieno ekrano – Londono centrinėje valiutų biržoje dėjosi itin įdomūs dalykai.

„Pamenu, kaip nervingai kramčiau nagus, tryniau pavargusias akis. Vienas netinkamas žingsnis – ir teks atsakyti už prarastus svetimų žmonių milijonus. Tuo tarpu G.Sorosas ramiai gurkšnojo kavą ir ant voko piešė moters profilius”, – į atmintį įstrigusį vaizdą prisiminė S.Druckenmilleris.

Kartais jam atrodė, kad G.Sorosas, kaip apie jį buvo rašoma, tikrai yra sudaręs sutartį su velniu. Juk tokiomis minutėmis kaip ši, kai jis turėjo nuspręsti – rizikuoti ar ne dviem milijardais dolerių, paprastas mirtingasis tiesiog negalėjo likti toks ramus.

Tuo metu Jungtinę Karalystę buvo apėmusi krizė, bet šalies vyriausybė prisiekė, kad imsis visų priemonių. Nacionalinė valiuta svaras tikrai nebus devalvuotas. Beveik visi rimti ekonomistai tvirtino, kad to tikrai neatsitiks. Tik G.Sorosas manė kitaip.

Tą dieną, anot G.Soroso verslo partnerio, didžiausio pasaulio investicinio fondo „Quantum” vadovas atėjo į darbą šventiškai nusiteikęs.

„Stanai, šiandien mūsų laukia svarbus žaidimas. Mane kamuoja radikulitas, o tai reiškia, jog laikas atsikratyti svaro sterlingų”, – tik tiek pasakė G.Sorosas.

Jis nesuklydo – per naktį krito svaro sterlingo kursas ir tą pačią naktį pardavę svarų sterlingų už dešimt milijardų dolerių gavo 958 milijonus dolerių pelno.

Po vadinamojo juodojo trečiadienio vėl prisiminta G.Soroso legenda. Jis buvo vadinamas „finansų genijumi”, „valiutų rinkos valdovu”, „pilkuoju pasaulio vyriausybės kardinolu”.

Arogancija – įvaizdžio dalis

Pasaulio verslininkai, politikai, aktoriai, diplomatai, avantiūristai, visokio plauko aferistai ir tiesiog dykaduoniai užvertė jį laiškais.

Gatvėje, oro uoste, viešajame tualete, prie namų vartų G.Soroso tykojo žurnalistai ir smulkūs spekuliantai. Visus domino tik vienas klausimas – kaip jam pavyksta iš nieko daryti tokius milžiniškus pinigus?

„Pinigai man nėra svarbiausia. Bet ką padarysi, jei šlamantys prie manęs tiesiog lipte limpa”, – atsainiai šyptelėjo G.Sorosas.

Būdamas arogantiškas jis įgijo nemažai priešų – nuo paprasčiausių pavyduolių ir konkurentų iki sąmokslo teorijų skleidėjų. Pats G.Sorosas niekuomet neatsakydavo į klausimą, kodėl elgiasi būtent taip, o ne kitaip.

Įžvalgesnieji pabrėždavo – toks jau G.Soroso įvaizdis, mat jį šis finansininkas pasirinko tikrai ne iš lengvo gyvenimo.

Tėvą laikė idealu

Tai ne vien skambūs žodžiai, nes savo gyvenimo pats G.Sorosas nelaikė pasisekusiu: dvi subyrėjusios santuokos, jokios paramos ir supratimo namuose, pusė gyvenimo kelionėse.

O kur dar pašliję santykiai su penkiais vaikais ir nepavykęs meilės romanas, dėl kurio ant plauko pakibo turtuolio reputacija. Žinoma, viešai G.Sorosui niekas nedrįso pasakyti, kad jis tapo savo šeimos pajuokos objektu.

Artimųjų nuomone, G.Sorosas mielai būtų pasikeitęs vietomis su savo tėvu, kuris sugebėdavo bet kokioje situacijoje išlipti iš vandens sausas.

Pirmojo pasaulinio karo metu į rusų nelaisvę patekęs ir Sibire atsidūręs jaunasis Tivadaras Sorosas sugebėjo su kitais dviem belaisviais pabėgti. Trejus metus jis blaškėsi po revoliucinio chaoso apimtą Rusiją, kol pagaliau pasiekė gimtąją Vengriją.

T.Sorosas pasižymėjo išskirtine intuicija. Jis iš anksto žinojo bylos eigą, kas yra kaltas ir kaip reikia nagrinėti bylą. Dėl šių savybių G.Soroso tėvo karjera išties buvo svaiginama, o vertingiausių patarimų jis davė sūnui George’ui.

Užgrūdino savarankiškumas

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Vengrijoje gyvenančius žydus pradėjo persekioti naciai: Sorosų draugų, pažįstamų ir kaimynų šeimos atsidūrė Osvencimo koncentracijos stovykloje.

Kai ten išgabeno ir George’o dėdę su šeima, Sorosas vyresnysis nesutriko ir savo sūnums nupirko padirbtus pasus.

Dešimtmetis George’as vaikštinėjo vokiečių okupuoto Budapešto gatvėmis su Janošo Košo pasu kišenėje. Bet jei būtų užkliuvęs naciams, visa šeima būtų buvusi sušaudyta.

G.Soroso motina palaikė vyro sumanymą 17-metį sūnų išsiųsti iš gimtųjų namų ir leisti paragauti savarankiško gyvenimo. Vos tik G.Sorosas baigė mokyklą, tėvas jam gavo Didžiosios Britanijos vizą ir išsiuntė į Londoną.

Čia laukė pirmasis G.Soroso nuopuolis: jis nakvodavo stotyse po galva pasikišęs ploną kuprinę, šaldavo ant suolo parke arba būdavo nakvynės namuose su alkoholikais ir elgetomis.

Prastai angliškai kalbėjusio George’o niekas nenorėjo priimti į darbą. Iš padavėjo pareigų skurdžiame Londono rajone jį atleido, nes kažkas šeimininkui įskundė, kad užsienietis doroja užeigos svečių lėkštėse likusį maistą.

Dabar G.Sorosas įsitikinęs, kad baimė neišsikapstyti iš tokio baisaus gyvenimo paskatino jį įstoti į Londono ekonomikos mokyklą. Be to, miesto žydų bendruomenė finansiškai rėmė tik perspektyvius studentus.

JAV kilo itin sparčiai

Kol George’as mokėsi, jo ne tin didelis domėjimasis ekonomika galutinai dingo. Pedagogai vengė neaiškių su vengrišku akcentu kalbančio studento klausimų. Jei absolventas negali sugalvoti pelningo verslo schemos – koks gi jis ekonomistas?

Tuo tarpu būsimą finansų genijų traukė filosofija.

Jis nusprendė tapti laisvas ir užsiėmęs savo verslu uždirbti milijoną dolerių.

Baigęs Londono ekonomikos mokyklą G.Sorosas patraukė į šalį, kur, kaip jis tikėjosi, pildosi visų žmonių svajonės, – JAV.

Čia jis įsidarbino nedidelėje Volstrito brokerių bendrovėje, kuri ieškojo jaunų finansininkų, galinčių užsiimti tarptautiniu arbitražu – vertybinių popierių pirkimu vienoje ir jų pardavimu kitoje šalyje.

Pirmasis G.Soroso butas Brukline buvo beveik tokio dydžio kaip spinta jo darbo kabinete Volstrite, pirmoji žmona – vokietė Annaliese Witschak.

Gražutę, bet baikščią, ne itin išsilavinusią, klaikiai angliškai kalbančią emigrantę G.Sorosas vedė būdamas 31-erių.

Pirmą kartą intuicija G.Sorosui pakuždėjo, kad pinigus reikia investuoti į vieną Amerikos naftos perdirbimo įmonę. Jos akcijų prisipirkęs už likusį atlyginimą, jis sulaukė žmonos priekaištų.

Bet kai gavo pirmąjį penkių tūkstančių dolerių pelną, G.Sorosas įsidrąsino, pradėjo investuoti vis didesnes pinigų sumas. Ne tik savo, bet ir pažįstamų.

Mitas apie laimės kūdikį

G.Soroso buvo nuolat prašoma: „Išduokite paslaptį, kaip jūs visada žinote, kur investuoti?” Nenorėdamas bičiulių ir pažįstamų akyse atrodyti visiškas idiotas, jis bandė ką nors suformuluoti finansų analizės tema.

Bet dabar, atėjus gyvenimo saulėlydžiui, jam nėra ko gudrauti.

„Norite tikėkite, norite – ne, bet aš tiesiog jaučiau. Ir viskas. Taip, kaip kiti per žirgų lenktynes jaučia, kuris ristūnas bus pirmas”, – iki šiol tikina G.Sorosas.

1970-aisiais jis įkūrė investicinį fondą „Quantum”, kuriame jau po dvejų metų buvo sukaupta 12 milijonų dolerių.

Žiniasklaidai būtina kurti mitus, todėl G.Sorosas tapo sėkmės talismanu. Užtekdavo jam pasirodyti gatvėje netoli savo prabangių apartamentų, ir jį kaipmat apsupdavo jokios veiklos neturintys asmenys.

Jie tik troško prisiliesti prie žmogaus, kurį taip myli pinigai.

„Tai prasidėjo po vieno žurnalisto rašinio, kad neva tas, kuris palies Amerikos laimės kūdikį, rieškučiomis sems pinigus”, – juokėsi G.Sorosas.

Lūžiu tapo skyrybos

Jau tuomet G.Sorosas jautėsi prastai, nors draugai niekaip negalėjo suprasti, kuo gali būti nepatenkintas šis greitai turtėjantis ir gražus vyras. Jis turi pinigų, žmoną, vaikų – viską, ko reikia būti laimingam.

Kai nei jam, nei šeimai nebegrėsė mirtis iš bado, G.Sorosas sėdo rašyti filosofinio traktato.

Po kelerių sunkaus darbo metų iš mėgstamo Londono ekonomikos mokyklos filosofijos dėstytojo Karlo Popperio sulaukė įvertinimo – vidutiniškas darbas.

Namuose ramybės nedavė žmona. Pajutusi pinigų skonį, Annaliese jų troško vis daugiau. Žmonos kaprizus ir įgeidžius G.Sorosas kentėjo 17 metų. Būdamas 53-ejų, jis vėl tapo laisvas. Skyrybos jam kainavo milijonus.

Dar nespėjus išdžiūti rašalui ant skyrybų dokumentų, G.Sorosas puolė į kitos moters glėbį – turtuolį supančias gražuoles visuomet traukė jo valdžia, intuicija ir, žinoma, pinigai.

Netikėtai sutikta žinomo rankinių ir batų verslininko duktė Susana tapo jo antrąja žmona. G.Sorosas tikėjo, kad juodu suvedė likimas, mat pakvietęs Susaną į restoraną „Seredipity3” nusprendė: jei mergina užsisakys Manhatano šedevrą „Frozen Haute Chocolate”, jie bus artimi.

20 tūkst. dolerių kainuojantį ir į Guinnesso rekordų knygą įrašytą desertą Susana užsisakė nė nežvilgtelėjusi į valgiaraštį.

Bet gyvenimas su ja nuo pat pirmos dienos susiklostė ne taip, kaip tikėjosi G.Sorosas. Žlugus svajonei tapti filosofu, savo garbės troškimą jis nukreipė į spekuliacijas biržoje.

Milijardieriaus pasaka baigėsi?

Paradoksalu, kad kuo blogiau G.Sorosui klostėsi meilės reikalai, tuo geriau sekėsi verslas. 1985 metais jo „Quantum” fondo vertė siekė 381 milijoną dolerių ir augo geometrine progresija.

„Visi stengiasi racionaliai suvokti, kas vyksta rinkoje, apskaičiuoti, rasti dėsningumų, bet rinka – tai chaosas. Tik taip reikia ją vertinti.

Chaoso neįmanoma apskaičiuoti, jį reikia suvokti. Iš pradžių reikalai einasi puikiai, paskui – labai blogai. Ir taip visada ir visur. Reikia pajusti tą posūkį”, – tokia buvo G.Soroso darbo esmė.

Kartais jo veiksmai atrodė nelogiški ir pražūtingi.

Kai visi liaudavosi investavę į Suomijos biržą, Japonijos geležinkelius ar nekilnojamąjį turtą, ten jis mesdavo didžiulius pinigus ir gaudavo milijonus.

1992 m. išprovokavęs svaro sterlingų kritimą G.Sorosas tapo pirmuoju žmogumi, kuris milijardą uždirbo per vienerius kalendorinius metus. Dėl šios įspūdingos spekuliacijos svaras sterlingų nusilpo, ir šaliai teko laikinai pasitraukti iš Europos valiutų keitimo mechanizmo.

Kai Jungtinės Karalystės, kurioje jis vėliau tapo nepageidaujamu asmeniu, sostinėje G.Sorosas įsigijo namą, jau kitą dieną nekilnojamojo turto kainos Londone šoktelėjo tris kartus.

Verslininkas ne veltui buvo vadinamas ekscentriku. Užuot jau 7.30 val. sėdėjęs savo biure įsmeigęs akis į monitorių, kaip tai darė visi be išimties jo kolegos, darbe G.Sorosas pasirodydavo geriausiu atveju du tris kartus per savaitę.

Kasdien žaidė tenisą, lankydavosi žirgų lenktynėse, kurias dievino, ar vaikštinėjo po Manhataną užsukdamas į kavines.

G.Sorosas niekada neturėjo asmens sargybinio, mėgo važinėti metro. O jei skrisdavo lėktuvu, tai tik ekonomine klase.

Finansų pasaulio legendai patiko prieinamo milijardieriaus ar Dievo Žemėje vaidmuo.

Į susitikimus su didžiausių bankų vadovais ir įtakingais verslininkais G.Sorosas atvykdavo taksi ir, visiems matant, atsiskaitydavo suglamžytais banknotais, kuriuos ištraukdavo iš užpakalinės kelnių kišenės.

Kai į princo Charleso ir jo žmonos Camillos vakarienę G.Sorosas atvyko taksi, buvo iškviesta policija. Rūmų apsauga negalėjo patikėti, kad pagyvenęs, akiniuotas, su aptrintu portfeliu rankoje vyriškis yra iš tikrųjų kviestinis svečias.

Žiniasklaida nuolat klausinėjo finansų genijaus: kodėl jis neturi jachtos, lėktuvo, rūmų, salos, tik keturis namus?

„Esu abejingas prabangai”, – atsakydavo G.Sorosas.

Ir tai tiesa. Kartą į jauno žurnalisto klausimą, ką darys, jei praras visus pinigus, G.Sorosas atsakė: „Juoksiuosi.”

Ir vis dėlto viskas apsivertė aukštyn kojomis 2000-aisiais, kai nenugalimas biržos žaidėjas prarado beveik penkis milijardus dolerių. Bet jis nesijuokė, nors iš jo ėmė juoktis visas pasaulis.

Asmeninis gyvenimas subyrėjo

Tokia įtampa turėjo įtakos ne tik G.Soroso sveikatai, bet ir šeimai. Su ja jis matėsi vis rečiau. Galiausiai, užuot susitaikęs su 25 metais jaunesne žmona Susana, G.Sorosas susižavėjo buvusia Jordanijos karaliene Noor.

Jo troškimas užkariauti Jordanijos karaliaus Husseino našlės širdį ir pagaliau gyvenimo pabaigoje rasti šeiminę laimę pasirodė esanti didžiausia kvailystė.

G.Sorosas, lyg jaunas įsimylėjėlis, prisigalvojęs keistų reikalų, slapta nuo žmonos nuvyko į Jordaniją. Su buvusia Jordanijos karaliene aplankė Mozės kapą, pabuvo Petroje, gėrėjosi ant mažų asiliukų jojančiais beduinais ir grakščia moterų su ąsočiais ant pečių eisena.

Didysis aiškiaregys, genialios intuicijos žmogus nesuprato, kad iš buvusios karalienės pusės tai tebuvo diplomatinis mandagumas. Klaidingai pamanęs, jog vienintelė kliūtis trečią kartą vesti – jo žmona Susana, jai apie viską papasakojo.

Kaip jis gailėjosi dėl šio žingsnio – mat tariamas romanas su Noor sprogo kaip muilo burbulas. 74-erių G.Sorosas prarado šeimą, pelnė vaikų panieką. Jie gėdijosi tėvo, kurio skyrybas žiniasklaida pavertė šou.

Dabar G.Sorosas mokosi gyventi vienas savo prabangiuose apartamentuose Aukštutiniame Manhatane. Taip, pas jį užsuka meilužių, kurias jis nesigėdydamas nusiperka.

Garsusis finansininkas parašė ilgą laišką buvusiai žmonai Susanai, kad ji pagalvotų, ar nevertėtų visko pradėti iš pradžių. Bet atsakymo iš jos kol kas nesulaukė.

Paskutiniu smūgiu G.Sorosui tapo išsiskyrimas su 28 metų Adriana Ferreyr, kuri Brazilijoje išgarsėjo 2002 m. nusifilmavusi muilo operoje „Marisol”. Moteris padavė jį į teismą reikalaudama jai pažadėto namo.

Jei byla G.Sorosui baigtųsi pralaimėjimu, jam tai gali kainuoti ne tik 50 mln. JAV dolerių. Kritikai jau trina rankomis: G.Sorosas prarado išskirtinę intuiciją, viskas baigta.

2 comments

  1. Johnsonas · kovo 16, 2012

    Minėtoji žurnalistė kiek yra tekę pastebėti, nėra rašiusi rimtomis temomis, užsiima paskalų ir kino skyreliais TV Antenoje. Šitame jos kratinyje vėl gi -sensacijų vaikymasis ir faktų priešinimas su realybe bei nereikšmingų detalių “užaštrinimas”, todėl nesu linkęs tikėti čia pateikiama informacija.

  2. Vytautas · kovo 16, 2012

    Johnsonas, minėta žurnaliste nesidomėjau labai daug, tačiau ir užsienio spaudoje teko panašiai skaityti apie Sorosą, kiek tai tikra informacija neaišku, nes jo pačio knygose nieko apie save nekalba, o ir interviu nedalijo. Ačiū už pirmą comment!

Komentuoti

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s